Teisingumo ministerijai nepavyko apskųsti teismų sprendimo, kuriuo valstybei nurodyta įregistruoti dviejų vilniečių moterų partnerystę. Nepaisant to, institucija kol kas neketina jo vykdyti ir aiškina, kad Lietuvoje nėra nustatyta tokios registracijos tvarka.
Praėjus pusantrų metų nuo Konstitucinio Teismo sprendimo, leidusio tos pačios lyties poroms partnerystę įteisinti per teismus, susidarė aklavietė: teismai partnerystes pripažįsta, tačiau ministerija jų registruoti atsisako, kol Seimas nepriims atitinkamo įstatymo.
Ministerija teigia, kad teismų sprendimų įgyvendinimą apsunkina objektyvios teisinės kliūtys. Anot institucijos, nėra įstatymu nustatyto pagrindo registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę, taip pat neaišku, kuriame registre ir kokia tvarka tai turėtų būti daroma. Ministerijos vertinimu, atskiri teismų sprendimai šios bendros teisinio reguliavimo spragos nepanaikina.
Institucija nurodo, kad atitinkamų veiksmų galės imtis tik tada, kai Seimas nustatys partnerystės registravimo teisinį pagrindą ir procedūrą.
Galimybių apskųsti sprendimą nebeliko
Gegužės 28 dieną Klaipėdos apygardos teismas atmetė vieną Teisingumo ministerijos skundą. Juo buvo prašoma įvertinti, ar žemesnės instancijos teismas galėjo pripažinti vilniečių moterų partnerystę, nors Seimas dar nėra priėmęs ją reglamentuojančio įstatymo.
Rugpjūčio pabaigoje ministerija dėl šio sprendimo kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT), tačiau rugsėjo pradžioje šis kasacinį skundą atsisakė priimti.
LAT atstovė Tautvilė Merkevičiūtė BNS nurodė, kad atrankos kolegija skundo argumentuose neįžvelgė pagrindo teigti, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ar taikė teisės normas ir dėl to galėjo priimti neteisėtą sprendimą.
Šioje byloje ministerija daugiau skundų pateikti nebegali, nes baigėsi trijų mėnesių terminas kasaciniam skundui paduoti. Vis dėlto kitose bylose tokia galimybė dar išlieka.
Vilniečių porai atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas teigė, kad šioje istorijoje ministerija daugiau nebegali ginčyti sprendimų dėl partnerystės. Vienintelis dar nagrinėjamas klausimas – ar porai bus priteistos advokato išlaidos.
Ministerija apskundė 13 sprendimų
Teisingumo ministerijos BNS pateiktais duomenimis, iš viso teismams ji apskundė 13 sprendimų įregistruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę. BNS turimais duomenimis, apeliacinės instancijos teismai kol kas atmetė tris tokius skundus.
Dar du ministerijos skundai, nesusiję su vilniečių byla, taip pat buvo atmesti Klaipėdos apygardos teisme. Ar dėl šių sprendimų bus teikiami kasaciniai skundai, Ritos Tamašunienės vadovaujama Teisingumo ministerija dar nenusprendė.
Ministerija teigia kiekvieną sprendimą ir jo motyvus vertinanti atskirai, o tik tada sprendžianti, ar kreiptis į aukštesnės instancijos teismą.
Galimybę bylinėtis dėl partnerystės registravimo poroms suteikė pernai balandį paskelbtas Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Juo konstatuota, kad Konstitucijai prieštarauja Civilinio kodekso nuostatos, pagal kurias partnerystė siejama tik su vyro ir moters santykiais, o jos registravimas – su atskiro įstatymo priėmimu.
Vis dėlto teismų sprendimai nėra vienodi. Spalio 8 dieną Klaipėdos apylinkės teismas tos pačios lyties poros partnerystę pripažino, tačiau atmetė prašymą įpareigoti valstybę ją įregistruoti ir išduoti tai patvirtinantį dokumentą.
Ministerija pabrėžia neginčijanti pačios partnerystės, o tik jos registravimo galimybę. Institucijos pozicija – nesant įstatymo, registracija negalima. Ji taip pat tikina, kad skųsdama teismų sprendimus neginčija pareigos juos vykdyti, bet siekia, jog aukštesni teismai įvertintų, ar sprendimai priimti tinkamai taikant teisės normas.
Advokatas: tai bandymas sustabdyti neišvengiamą procesą
A. Žilvinskas mano, kad pirmųjų skundų atmetimas turėtų tapti precedentu sprendžiant likusias analogiškas bylas. Jo teigimu, ministerija visose bylose naudoja iš esmės tokį patį argumentavimą, todėl skundai turėtų būti vertinami taip pat.
Advokatas pabrėžė, kad teismai negali vienodomis aplinkybėmis priimti skirtingų sprendimų ir turi vadovautis analogiškose bylose suformuota praktika. Šį principą dar 2006 metais yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas.
A. Žilvinsko teigimu, nė viena kita pora, kurios partnerystės registravimas apskųstas, dar nėra perėjusi viso teisinio proceso taip, kaip minėtos vilnietės.
Advokatas ministerijos veiksmus, kuriais ginčijami teismų įpareigojimai registruoti partnerystes, vadina neproduktyviais ir diskriminaciniais. Jo vertinimu, ankstesnio ministro kadencijos metu tokie sprendimai nebuvo skundžiami, todėl jie įsiteisėjo, o dabar poros atsidūrė nevienodoje padėtyje.
Jis taip pat nesutinka su ministerijos argumentu, kad neįmanoma registruoti partnerystės be įstatyme nustatytos tvarkos. Advokato teigimu, tokia situacija tik didintų teisinį neapibrėžtumą, nes partnerystė pripažįstama, tačiau lieka neįregistruota.
A. Žilvinskas mano, kad teismų sprendimai susideda iš dviejų dalių: šeimos pripažinimo ir įpareigojimo įregistruoti partnerystę. Jo vertinimu, šeimos dėl to neišnyksta, o registracijos nebuvimas tik sukuria papildomų problemų. Advokatas šią situaciją apibūdino kaip bandymą sustabdyti pavasarį, kuris ateina nepriklausomai nuo to, ar tai kam nors patinka.
Poros ketina kreiptis į antstolius
Pasak A. Žilvinsko, teismo pripažinta, bet neįregistruota partnerystė suteikia porai šeimos statusą. Tačiau, nesant partnerystę reglamentuojančio įstatymo, lieka neaišku, kaip praktiškai įgyvendinti daugelį su šiuo statusu susijusių teisių.
Kai kurios teisės šeimos nariams jau numatytos kituose įstatymuose. Pavyzdžiui, galima atsisakyti liudyti prieš artimąjį arba suteikti šeimos nariui galimybę apsigyventi nuomojamame būste. Tokiais atvejais partneriai gali remtis pripažintu šeimos statusu.
Tačiau paveldėjimo, mokesčių ir išmokų srityse partnerių teisės nėra aiškiai reglamentuotos. Todėl, advokato teigimu, poroms gali tekti kiekvienu atskiru atveju teisme įrodinėti, kad jos turi tokias pačias teises kaip sutuoktiniai ar kiti šeimos nariai.
A. Žilvinskas teigia, kad tai poroms būtų brangu, nepatogu ir neteisinga, nes dėl kiekvienos situacijos tektų kreiptis atskirai.
Advokatas nurodė, kad poros, kurių sprendimai dėl partnerystės registravimo nebuvo apskųsti ir įsiteisėjo, tačiau liko neįvykdyti, jau kreipėsi į antstolius. Šie siekia priversti institucijas vykdyti teismų sprendimus.
Anot jo, kai kuriais atvejais už sprendimų nevykdymą jau skirtos baudos. Vienai porai paskirta po dešimt eurų už kiekvieną dieną, o jei tokia priemonė nebus veiksminga, baudos gali didėti.
Tuo pačiu keliu ketina eiti ir vilniečių pora. A. Žilvinskas aiškino, kad dokumentai bus perduoti antstoliui, šis kreipsis į už sprendimo vykdymą atsakingą ministeriją, o institucijai ir toliau aiškinant, jog trūksta techninių galimybių registruoti partnerystę, antstolis galės kreiptis į pirmosios instancijos apylinkės teismą dėl baudos skyrimo.
Advokatas teigė, kad anksčiau ar vėliau už kiekvieną nevykdymo dieną porų naudai gali būti priteisiamos baudos. Jo vertinimu, jos gali būti didinamos, o galiausiai, jei kliūtys registracijai ir toliau būtų sudaromos, baudas iš savo kišenės galėtų tekti mokėti ir ministrei.
