NATO pradėjo diskusijas dėl pajėgų ir ginkluotės, kurių sąjungininkams reikėtų siekiant apsisaugoti nuo galimos Rusijos atakos, taip pat dėl šių priemonių finansavimo. Kaip skelbia „Politico“, per derybas bus nustatyti 2029 metų gynybinių pajėgumų tikslai. Europos pareigūnai perspėja, kad iki to laiko Rusija gali būti pasirengusi pulti vieną iš NATO valstybių.
Leidinys, kalbėjęsis su 15 esamų ir buvusių NATO pareigūnų bei diplomatų, išskyrė penkis pagrindinius klausimus, kuriuos Aljansui teks išspręsti ruošiantis galimai Rusijos invazijai.
Ginkluotės trūkumus tektų dengti pačioms sąjungininkėms
NATO valstybės taip pat turės susitarti, kaip užtikrinti įprastinės ginkluotės ir pajėgų, įskaitant sausumos dalinius bei aviaciją, skyrimą branduolinį ginklą turinčioms šalims – Jungtinei Karalystei ir JAV.
NATO pareigūnas Camille’is Grandas teigė, kad anksčiau Aljansas vadovavosi principu: nustačius, ko trūksta, spragas užpildydavo JAV. Dabar, pasak jo, tokio modelio nebėra.
Vienas svarstomų variantų – atsisakyti reikalavimo valstybėms turėti konkrečias ginklų rūšis ir vietoj to nustatyti aiškias operacines užduotis, pavyzdžiui, sunaikinti Rusijos vadavietes.
Toks sprendimas suteiktų daugiau veikimo laisvės Europos sąjungininkėms, neturinčioms amerikietiškų sistemų, tarp jų ir sparnuotųjų raketų „Tomahawk“.
Dėmesys krypsta ir į pietinius NATO flangus
Kai kurios Aljanso narės siekia, kad daugiau dėmesio būtų skiriama pietiniam ir pietrytiniam flangams. Tarp keliančių nerimą klausimų – Rusijos samdinių buvimas Libijoje, galimas migracijos pavertimas ginklu, aktyvesnė povandeninių laivų veikla ir bepiločių orlaivių atakos prieš laivus Juodojoje jūroje.
Camille’is Grandas taip pat nurodė, kad diskusijas apsunkina Europos šalims kylantys sunkumai komplektuojant kariuomenes. Viena iš priežasčių, skatinančių plačiau naudoti bepiločias sistemas, esą yra visuomenės senėjimas ir su juo susijęs darbo jėgos trūkumas.
Valstybės turės ieškoti būdų neatsilikti nuo Rusijos technologinės pažangos, tačiau kartu neperkrauti nacionalinių gynybos biudžetų.
Prancūzijos karinio jūrų laivyno admirolas Pierre’as Vandier pasiūlė į prenumeratą panašų modelį: ginkluotė būtų nuolat atnaujinama, kad jos sistemos netaptų pasenusios.
Tokiu būdu būtų atnaujinami oro, jūrų ir sausumos bepiločiai orlaiviai, oro gynybos sistemos, raketinė ginkluotė ir pažangi mūšio lauko valdymo sistema „Delta“.
Dėl šių iššūkių dalis šalių ragina stiprinti bendradarbiavimą karinėje pramonėje. Tačiau kitos valstybės į tokį kelią žvelgia atsargiai ir pabrėžia, kad karas Ukrainoje iš esmės skiriasi nuo NATO karinės doktrinos. Joje pirmenybė teikiama greitiems manevriniams veiksmams, oro erdvės kontrolei ir tiksliems smūgiams iš didelio atstumo.
Europa kol kas nepajėgi pakeisti JAV
Anksčiau UNIAN skelbė, kad Europos šalys nuogąstauja dėl transatlantinių santykių žlugimo po to, kai Donaldas Trumpas perėjo į Rusijos pusę. Europa šiuo metu nepajėgia kompensuoti Ukrainai sumažėjusios JAV karinės ir žvalgybinės paramos.
Europos valstybės negali pakeisti trijų itin svarbių JAV pajėgumų: sistemų, skirtų anksti perspėti apie balistinių raketų paleidimą, priešlėktuvinių kompleksų „Patriot“, galinčių šias raketas perimti, ir plataus žemojoje Žemės orbitoje veikiančių interneto palydovų „Starlink“ tinklo.
