Vokietijoje sulaikius buvusį Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovą Augustą Hanningą ir jo buvusį biuro vadovą Manfredą D., kurie įtariami valstybės išdavyste bei šnipinėjimu, Lietuvos žvalgybos institucijos tikina nuolat vertinančios savo pareigūnų patikimumą ir lojalumą. Lietuvoje iki šiol nenustatyta atvejų, kad esami ar buvę saugumo pareigūnai būtų neteisėtai perdavę įslaptintą informaciją priešiškoms žvalgybos tarnyboms.
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) atstovai nurodo, kad kandidatų į darbuotojus atranka vyksta keliais etapais. Jos metu vertinamos asmens asmeninės bei dalykinės savybės, motyvacija, gebėjimai, kvalifikacija, psichologinis pasirengimas ir aplinkybės, galinčios didinti pažeidžiamumą.
Kai kandidatui reikalinga teisė dirbti su įslaptinta informacija arba ją žinoti, atliekamas papildomas patikrinimas pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytą tvarką. Atrankos metu asmuo taip pat gali būti tikrinamas poligrafu.
AOTD teigimu, sprendimas priimti žmogų į tarnybą ir suteikti jam leidimą dirbti su įslaptinta informacija priimamas tik tada, kai nelieka abejonių dėl jo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) pažymi, kad patikros vykdomos remiantis Žvalgybos, Valstybės ir tarnybos paslapčių, Korupcijos prevencijos bei Poligrafo naudojimo įstatymais. Konkrečių patikros priemonių ir metodų departamentas neviešina.
Pareigūnų patikimumas tikrinamas ne vien priimant į darbą
AOTD pabrėžia, kad tarnaujančių pareigūnų lojalumo ir patikimumo vertinimas yra tęstinis procesas. Darbuotojams teikiamos rekomendacijos, nuolat atnaujinama informacija apie galimas grėsmes ir veiksnius, kurie galėtų padidinti jų pažeidžiamumą.
Prieiga prie slaptos informacijos suteikiama tik pagal būtinybę
Prieiga prie jautrios ar įslaptintos informacijos, pasak AOTD, yra griežtai reglamentuojama. Tokius duomenis gali pasiekti tik tie žvalgybos pareigūnai, kuriems jie būtini konkrečioms numatytoms užduotims atlikti.
Visiems žvalgybos pareigūnams taikomi aukšti saugumo reikalavimai, o ypač griežtos priemonės gali būti taikomos dirbantiems su jautria informacija. Kontrolės priemonės priklauso nuo pareigūnui suteiktos prieigos ir jo disponuojamų duomenų pobūdžio.
Departamentas taip pat reguliariai peržiūri saugumo procedūras ir jas keičia atsižvelgdamas į saugumo situaciją, technologijų naujoves bei kitus aspektus. Pareigūnų kompetencija nuolat stiprinama, jiems suteikiama galimybė konsultuotis ir gauti informacijos apie kylančias grėsmes.
Vokietijoje įtariama, kad perduota apie 2 tūkst. dokumentų
ELTA primena, kad spalio 6 d. Vokietijoje buvo sulaikytas 1998–2005 m. BND vadovavęs Augustas Hanningas ir jo buvęs biuro vadovas Manfredas D. Jiems pareikšti įtarimai dėl valstybės išdavystės ir šnipinėjimo.
Vokietijos federalinės prokuratūros duomenimis, įtariama, kad 2012–2026 m. Manfredas D., pasinaudodamas savo pareigomis, gaudavo konfidencialią informaciją ir už atlygį ją perduodavo A. Hanningui. Tyrėjai mano, kad per kelerius metus galėjo būti perduota maždaug 2 tūkst. dokumentų. Daugelyje jų esą buvo įslaptintų duomenų, skirtų tik BND vidaus reikmėms.
Prokurorai taip pat įtaria, kad A. Hanningas įslaptintą žvalgybinę informaciją panaudojo rengdamas analizę užsienio žvalgybos tarnybos pareigūnui. Tačiau kol kas neaišku, ar ši medžiaga iš tiesų pasiekė numatytą gavėją.
Šis tyrimas pradėtas po to, kai 2025 m. rugsėjį, vykdant kitą tyrimą, buvo atlikta krata A. Hanningo valdose. Per ją rasta informacija paskatino pradėti atskirą tyrimą.
Estijos saugumo pareigūnas už šnipinėjimą Rusijai gavo 12,5 metų
2009 metais Estijoje Hermanas Simmas buvo nuteistas dvylikos su puse metų laisvės atėmimo bausme už šnipinėjimą Rusijai ir tėvynės išdavimą. Būdamas Estijos gynybos ministerijos saugumo vadu, daugiau kaip dešimtmetį jis teikė karinius duomenis Rusijos užsienio žvalgybai.
Manoma, kad H. Simmas buvo užverbuotas 1995 metais. Tuo metu jis galėjo Rusijai atskleisti svarbią NATO kodavimo techniką.
