Rusija, pasibaigus karui Ukrainoje, neabejotinai mėgins patikrinti vienos iš NATO valstybių ribas, teigia Estijos gynybos ministras Martinas Heremas. Jo vertinimu, nesvarbu, kuo baigsis konfliktas, Rusija sustiprins savo kariuomenę ir ilgainiui gali pulti vieną iš kaimyninių šalių. Tai ministras sakė interviu leidiniui „Jevropeiska pravda“.
M. Heremas gynybos ministro pareigas eina mažiau nei mėnesį. Jis patikino, kad Estija ne tik nekeis paramos Ukrainai krypties, bet ir ją didins. Šis sprendimas, pasak ministro, nesikeičia ir po buvusio gynybos ministro Hanno Pevkuro atsistatydinimo, susijusio su skandalu dėl ginklų pirkimo Ukrainai.
M. Heremas nėra politikas – jis karjeros kariškis, pasiekęs aukščiausią generolo laipsnį. 2018–2022 metais jis vadovavo Estijos gynybos pajėgoms. Interviu metu generolas taip pat prisiminė, kad 2022 metų liepą lankėsi Ukrainos fronto linijoje, vilkėdamas Estijos kariuomenės uniformą. Vis dėlto jis pabrėžė, kad NATO šalių kariai koviniuose veiksmuose nedalyvauja, o tik semiasi patirties iš Ukrainos.
Ministro teigimu, sustabdžius karą Ukrainoje, Maskva atkurs karinius pajėgumus ir sieks patikrinti kitų valstybių atsparumą.
Rusijai svarbiausia įgyti įtaką ir valdžią kitų atžvilgiu. Tam nebūtina okupuoti Estijos – pakaktų padaryti tiek žalos, kad žmonės prarastų pasitikėjimą vieni kitais šalies viduje ir tarp sąjungininkų, aiškino M. Heremas.
Grėsmė NATO vienybei
M. Heremas neatmeta, kad Rusijos taikiniu galėtų tapti Estija, Latvija ar kita kaimyninė valstybė. Jo nuomone, vienas iš galimų tokio puolimo tikslų būtų NATO suskaldymas.
Ministras svarstė, kad Rusija galėtų pulti Aljansą tiek neperžengdama NATO sutarties 5-ojo straipsnio taikymo ribos, tiek jį aktyvavus. Net ir kolektyvinės gynybos atveju, pasak jo, Maskva galėtų siekti susipriešinimo, ypač jei pergalė būtų pasiekta už didelę kainą. Tuomet sąjungininkai galėtų pradėti kaltinti vieni kitus, kad grėsmės nepavyko sustabdyti anksčiau.
M. Heremas abejoja, ar Rusiją įmanoma atgrasyti, todėl pabrėžia pasirengimo būtinybę. Jo teigimu, vienintelis dalykas, kurį galima padaryti, – ruoštis galimam puolimui.
Generolas taip pat sakė, kad Baltijos valstybės turi stiprinti tolimojo nuotolio pajėgumus ir gynybą jūroje, o visą Europą laikyti strateginiu užnugariu.
Estija dažnai apibūdinama kaip valstybė, neturinti strateginio gylio ir gilaus užnugario. Tačiau M. Heremas teigia, kad tokiu užnugariu jai yra visa Europa.
Ministro teigimu, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jūrai. Jis pabrėžė, kad Estija nesiekia agresyvių veiksmų ar Baltijos jūros blokavimo, tačiau jūrų transporto maršrutai turi veikti bet kokiomis aplinkybėmis. Šiuo klausimu Estija jau bendradarbiauja su sąjungininkais.
M. Heremas taip pat nurodė, kad Estija palaiko Ukrainos siekį prisijungti prie Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) ir NATO. Kalbėdamas apie susitarimą dėl dronų, ministras pabrėžė Ukrainos patirties reikšmę tobulinant oro gynybos sistemas ir rengiant civilinę infrastruktūrą galimoms atakoms.
Aptardamas atsaką į Rusijos Europoje vykdomas hibridines atakas ir diversijas, M. Heremas sakė, kad Estija didins paramą Ukrainai. Kitą savaitę Taline turėtų būti patvirtintas kitų metų paramos paketas, kurio vertė viršys 100 mln. eurų. Be to, Estija pagal PURL iniciatyvą skirs dar 10 mln. eurų.
M. Heremas teigė siekiantis Ukrainos pergalės ir nematantis priežasčių, kodėl pasibaigus karui arba jį įšaldžius Ukraina negalėtų tapti visateise NATO nare.
