Šeštadienį Paryžiuje per protestus buvo padegti automobiliai ir apiplėštos parduotuvės. Policija, mėginusi išsklaidyti smurtaujančius demonstrantus, panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas. Protestai visoje šalyje kilo dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų, o jų dalyviai taip pat reiškė paramą vidurinių mokyklų mokinių judėjimui.
Vidaus reikalų ministro Laurento Nuñezo biuras pranešė, kad visoje Prancūzijoje daugėja smurto atvejų: puolami policijos pareigūnai, plėšomos parduotuvės ir niokojami viešieji pastatai. Policija, taip pat ir Paryžiuje, iš viso sulaikė mažiausiai 272 žmones.
Respublikos aikštėje, esančioje į šiaurės rytus nuo Paryžiaus centro, pareigūnai mėgino atstumti gobtuvais ir kaukėmis veidus dengusius asmenis. Šie į policiją mėtė fejerverkus, grindinio akmenis ir kitus daiktus.
„Associated Press“ žurnalistai stebėjo, kaip nuo automobilių, dviračių ir kitų transporto priemonių kilo tiršti juodi dūmai. Degė šiukšlių konteineriai ir kioskas, buvo apiplėštos kelios parduotuvės. Per susirėmimus nukentėjo keli žmonės.
L. Nuñezo biuro teigimu, policija taip pat stengėsi neleisti mažesnėms protestuotojų grupėms rinktis prie vyriausybinių pastatų.
Policijos prašymu šeštadienį buvo uždaryta daug metro stočių. Tarp jų – stotys prie Eliziejaus laukų, prezidento rūmų, parlamento ir vyriausybės įstaigų.
Tuo metu dauguma taikių demonstrantų eitynėmis patraukė į šiaurės vakarinę Paryžiaus dalį. Jie giedojo Prancūzijos himną, mojavo vėliavomis, o kai kurie dalyviai grojo trimitais ir smuikais.
Smurto protrūkiai užfiksuoti ir Lione, Marselyje bei kituose Prancūzijos miestuose.
Lione, trečiame pagal dydį šalies mieste, į eitynes susirinkus apie 20 tūkst. žmonių, užsidegė turistų informacijos centras.
Marselyje buvo apgadintos kelios parduotuvės ir savivaldybės policijos nuovada. Protestuotojai trumpam pateko ir į rotušės fojė.
Marselio meras Benoît Payanas televizijai BFM TV sakė, kad tokie veiksmai yra nepriimtini, tačiau rotušėje padarytą žalą įvertino kaip nedidelę.
L. Nuñezo biuras taip pat informavo apie kaukėtų grupių smurtą Rene, Tulūzoje, Monpeljė, Grenoblyje ir kituose miestuose.
40-metė Sonia Mabrouk į protestą atvyko iš Paryžiaus vakarų priemiesčio kartu su vidurinėje mokykloje besimokančia dukra. Ji teigė protestuojanti prieš „viską, kas vyksta ne taip“, ypač prieš viešųjų paslaugų apleidimą. Moteris, anksčiau dalyvavusi „geltonųjų liemenių“ demonstracijose, kritikavo politiką, kuri, jos vertinimu, naudinga turtingiesiems, o mažiausiai pasiturintiems nuolat smogia per kišenę.
Daugelis demonstrantų vilkėjo ryškiai geltonas liemenes – 2018 metų protestų simbolį. Žygiuodama su taikiais įvairaus amžiaus dalyviais S. Mabrouk sakė, kad visuomenėje tvyro bendras nusivylimas ir pyktis.
Šeštadienio protestus kelias savaites lydėjo mokyklų blokados. Nuo rugsėjo vidurio protestuojantys moksleiviai ragino savo rėmėjus prisidėti prie judėjimo.
Protestus parėmė ir viena didžiausių Prancūzijos profesinių sąjungų CGT. Ji reikalauja didesnių atlyginimų ir pensijų, mažesnių kainų bei viešųjų paslaugų, atitinkančių žmonių poreikius, apsaugos.
CGT duomenimis, šeštadienio mitinguose dalyvavo daugiau nei 500 tūkst. žmonių.
Pastarosiomis savaitėmis Prancūzijoje buvo sulaikyta tūkstančiai ir sužeista šimtai žmonių, o daugelyje mokyklų kilo gaisrai. Naujųjų mokslo metų pradžioje visoje šalyje prasidėję mokinių protestai daro įtaką prezidento rinkimų kampanijai ir sulaukia tarptautinio dėmesio.
Šeštadienį Paryžiaus proteste dalyvavo ir kraštutinės kairės kandidatas į prezidentus Jeanas-Lucas Mélenchonas, remiantis vidurinių mokyklų mokinių judėjimą.
Kai kurie protestuojantys paaugliai patyrė itin sunkių sužalojimų. Dėl jų kaltinami policijos naudoti riaušių malšinimo ginklai. Vidaus reikalų ministras Laurentas Nuñezas uždraudė tam tikro tipo policijos granatas naudoti prieš jaunus demonstrantus, kai 15-mečiui buvo nutraukta plaštaka.
