Egiptas būtų pasirengęs ginti Saudo Arabiją, jeigu ši pagalbos paprašytų, šeštadienį pareiškė šalies prezidentas Abdel Fattahas al Sisi.
Jo žodžiai nuskambėjo regione vėl suintensyvėjus kovoms tarp Saudo Arabijos ir Irano remiamų husių Jemene.
Jemeno konfliktui atsinaujinus liepą, husių sukilėliai ne kartą smogė Saudo Arabijos objektams. Tarp jų buvo energetikos infrastruktūra ir Rijado tarptautinis oro uostas. Per vieną praėjusią savaitę surengtą ataką žuvo 13 žmonių.
Husiai taip pat užblokavo Bab al Mandebo sąsiaurį, taip darydami spaudimą energijos išteklių eksportui. Tuo metu Iranas vykdo atskirą Hormuzo sąsiaurio blokadą.
Per kalbą Egipto karo akademijos diplomų įteikimo ceremonijoje A. F. al Sisi pabrėžė, kad Egiptas nesiekia įsitraukti į regiono konfliktus. Vis dėlto, jo teigimu, Kairui būtų neįmanoma likti nuošalyje, jei Saudo Arabijai būtų daroma žala arba kiltų grėsmė jos saugumui ir stabilumui.
Prezidentas nurodė, kad, vadovaudamasis karaliaus Salmano ir sosto įpėdinio Mohammedo bin Salmano nurodymais, Egiptas imtųsi visų reikalingų priemonių Saudo Arabijai apginti ir apsaugoti.
Tačiau bet kokiam Egipto karių dislokavimui reikėtų parlamento pritarimo. A. F. al Sisi išreiškė viltį, kad įstatymų leidėjai susirinks į neeilinę sesiją ir suteiks tokį leidimą, jeigu Egipto būtų paprašyta pagalbos.
Jis pabrėžė, kad kalba ne apie kovą su kita šalimi ar puolimą, o tik apie gynybą.
Praėjusį mėnesį, lankydamasis Egipte, faktinis Saudo Arabijos vadovas M. bin Salmanas kartu su A. F. al Sisi ragino užtikrinti saugią ir laisvą laivybą Raudonojoje jūroje. Šis maršrutas yra itin svarbus pasaulinei prekybai.
Susirėmimai su hučiais kelia grėsmę ne tik Saudo Arabijos saugumui ir energijos eksportui, bet ir Egipto ekonomikai. Sutrikusi laivyba Raudonojoje jūroje gali dar labiau sumažinti Sueco kanalo pajamas – kanalas yra pagrindinis Egipto užsienio valiutos šaltinis.
Egipto užsienio reikalų ministras Badras Abdelatty praėjusį mėnesį sakė, kad nuo tada, kai po 2023-iųjų spalio 7-osios „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį hučiai pradėjo atakuoti prekybinius laivus, Sueco kanalas neteko maždaug 11 mlrd. dolerių (9,79 mlrd. eurų) pajamų.
Nors Egiptą su Persijos įlankos valstybėmis sieja ilgalaikiai kariniai ryšiai, Kairas neprisijungė prie Mekos susitarimo. Šį abipusės gynybos paktą rugūtį pasirašė Saudo Arabija, Turkija ir Pakistanas. Egiptas paprastai pirmenybę teikia diplomatijai, o ne dalyvavimui regioniniuose kariniuose aljansuose.
Saudo Arabija ilgą laiką buvo viena svarbiausių Egipto rėmėjų. Ji teikė Kairui finansinę paramą po 2013-ųjų, kai buvo nuverstas islamistų prezidentas Mohammedas Morsi, taip pat vėlesnių ekonominių krizių metu.
