Jungtinės Karalystės kariai kitą mėnesį dalyvaus didelėse karinėse pratybose Lenkijoje, tačiau tuo pat metu JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicija dėl karo Ukrainoje ir toliau kelia įtampą tarp sąjungininkų. Jis nepasakė, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo šį karą.
Apie britų pajėgų įsitraukimą paskelbė gynybos sekretorius Wesas Streetingas, per pirmąjį vizitą JAV nuo tada, kai pradėjo eiti šias pareigas.
Lenkijoje britų kariai treniruosis kartu su Prancūzijos ir Vokietijos pajėgomis. Pratybų tikslas – pasirengti galimoms NATO saugumo garantijoms Ukrainai po karo.
Kaip skelbia leidinys „The Times“, lapkritį su Lenkijos kariuomene pratybose dalyvaus mažiausiai 1,5 tūkst. karių iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos. Bus atkuriamas karių bei atsargų, įskaitant maistą ir degalus, transportavimas. Dėl šių pratybų susitarta liepą vykusiame Norinčiųjų koalicijos viršūnių susitikime.
W. Streetingas Vašingtone pabrėžė, kad Ukraina yra kovos už laisvę priešakinėse linijose. Jo teigimu, Norinčiųjų koalicija ruošiasi taikai, o pratybos padės pasirengti Ukrainos karių mokymui ir šalies atkūrimui po karo.
Jungtinė Karalystė ir dauguma kitų NATO valstybių aiškiai kaltina Kremlių dėl karo, kurį 2022 metais pradėjo V. Putinas, įsakęs įsiveržti į Ukrainą. Vis dėlto D. Trumpas, paklaustas, ar nepamiršo, kas pradėjo konfliktą, tiesaus atsakymo nepateikė.
JAV prezidentas teigė žinantis detalių, kurias esą kada nors paviešins, tačiau tvirtino, kad šiuo metu jam svarbiausia kuo greičiau užbaigti karą.
Šiuos žodžius D. Trumpas išsakė išvykdamas iš Baltųjų rūmų į rinkimų kampanijos renginį Džordžijoje. Prieš tai jis dar kartą kritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, sakydamas nesąs didžiausias jo gerbėjas ir su juo susitarti esą sunkiau nei su V. Putinu.
Šeštadienio pradžioje D. Trumpas pasirašė įsaką, kuriuo nurodė netaikyti naujo sankcijų Rusijos ekonomikai paketo. Prezidentas aiškino, kad toks sprendimas atitinka JAV nacionalinius interesus.
Anksčiau D. Trumpas yra sakęs, kad Ukrainai reikalingas naujas prezidentas, taip pat tvirtino, jog V. Putinas esą labiau suinteresuotas taikos susitarimu.
Penktadienį Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime dalyvavęs V. Zelenskis leido suprasti sutinkantis su vertinimu, kad D. Trumpas bando paversti jį atpirkimo ožiu dėl smarkiai pabrangusių degalų. Kainų augimas siejamas su karu Irane, kurį vasarį pradėjo JAV ir Izraelis.
Artėjant kitą mėnesį vyksiantiems svarbiems JAV kadencijos vidurio rinkimams, D. Trumpas dėl energijos kainų šuolio vis dažniau kaltina Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, o ne sutrikusį naftos tiekimą iš Artimųjų Rytų per Hormuzo sąsiaurį.
Šios savaitės pradžioje lankydamasis Londone V. Zelenskis pareiškė, kad D. Trumpas išdavė Ukrainą, apribodamas jos kariuomenės prieigą prie JAV gaminamų „Starlink“ terminalų. Ši sistema itin svarbi Ukrainos gynybai. D. Trumpas savo atsakomybę neigė ir tvirtino, kad JAV veikimo tempo nemažino.
Įtampa dar labiau padidėjo po D. Trumpo susitarimo pirkti rusišką dyzeliną. JAV ir kitų šalių kritikai įspėja, kad tokiu būdu gali būti finansuojama V. Putino karo mašina.
