Ar 2027 metais pacientams teks ilgiau laukti gydytojų konsultacijų ir sunkiau patekti į gydymo įstaigas? Daliai sektoriaus atstovų keliant nerimą dėl planuojamo finansavimo, Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius ragino Lietuvos gyventojų negąsdinti.
Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje VLK pristatė kitų metų lėšų paskirstymo gydymo įstaigoms planą. Diskusija greitai tapo aštri – pristatymą lydėjo parlamentarų, ligoninių ir kitų sveikatos sektoriaus atstovų klausimai.
J. Sejonienė pristatymą pavadino „visišku bullshit‘u“
Konservatorė Jurgita Sejonienė VLK pateiktą informaciją įvertino itin kritiškai. Jos teigimu, pristatyme buvo daug skaičiavimų ir prognozių, tačiau trūko aiškumo, todėl tai esą primena „visišką bullshit‘ą“, lietuviškai – „mėšlo krūvą“.
Parlamentarė taip pat suabejojo sveikatos apsaugos viceministro Skirmanto Krunkaičio teiginiu, kad planas buvo derintas su įvairiais sveikatos sektoriaus dalyviais. Ji priminė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo pateikusi kritinių pastabų dėl sveikatos priežiūros įstaigų diskriminacijos ir sutarčių sudarymo, o šios pastabos, jos teigimu, liko neišspręstos.
J. Sejonienės nuomone, po pristatymo vis dar neaišku, kaip bus nustatomi baziniai paslaugų įkainiai, kokios paslaugos laikomos viršsutartinėmis ir kaip jos bus apmokamos.
Ji klausė, kokių paslaugų skirtinguose šalies regionuose trūksta, kaip apskaičiuojamas jų poreikis ir kodėl kai kurioms paslaugų grupėms numatomas 10 proc. priedas. Parlamentarė taip pat atkreipė dėmesį į regionines ligonines, kurios dirba nuostolingai teikdamos gyventojams reikalingas, tačiau neprioritetinėmis laikomas paslaugas.
Pasak politikės, gydymo įstaigų vadovams gali būti sudėtinga pacientams paaiškinti, kad šie nebegali gauti paslaugų pagal sutartį.
VLK: sveikatos paslaugų poreikiai neriboti, o finansavimas – ne
S. Krunkaitis paragino kritiką vertinti ramiau. Jis teigė, kad ligonių kasos turi metodiką paslaugų poreikiui apskaičiuoti, tačiau sprendimus riboja turimas biudžetas.
G. Bendorius aiškino, kad informacija apie nepatenkintą paslaugų poreikį skelbiama ligonių kasų interneto svetainėje. Jo teigimu, kiekvienoje savivaldybėje galima matyti, kokių paslaugų trūksta.
Vis dėlto VLK vadovas pabrėžė, kad sveikatos paslaugų poreikiai dažnai yra praktiškai neriboti, o finansinės galimybės – ribotos. Todėl, pasak jo, nė vienoje valstybėje nėra sutarčių, pagal kurias būtų galima be apribojimų apmokėti visas suteiktas paslaugas.
G. Bendorius teigė, kad kitąmet papildomas finansavimas gydymo įstaigas pasieks keliais būdais: per bazinius mokėjimus, paslaugų plėtrą, didesnes sutartis ir kai kurių paslaugų įkainių didinimą. Bendras sveikatos sistemos finansavimas didėja maždaug 550 mln. eurų, iš jų apie 90 mln. eurų numatyta vaistams.
Jis taip pat nurodė, kad viršsutartinės paslaugos sudaro apie 2–3 proc. visų sutarčių ir dažniausiai atsiranda dėl planavimo netikslumų. VLK vadovo teigimu, tai nėra būdas nuolat didinti paslaugų apimtis, nes daugumos paslaugų poreikis jau stabilizavosi. Dienos stacionaro operacijų, jo duomenimis, atliekama panašiai tiek, kiek vidutiniškai Europoje, skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų.
Rajonų ligoninės: realus pacientų poreikis niekur nedings
Rajonų ligoninėms atstovavęs Julius Panka sakė, kad nors ministerija, ligonių kasos ir gydymo įstaigos tariasi dėl pokyčių, neatsakytų klausimų vis dar daug. Viena jautriausių temų, jo teigimu, yra intensyvios priežiūros paslaugų finansavimas.
J. Panka teigė, kad bazinis mokėjimas už intensyvią priežiūrą gali atsirasti nuo 2028 metų, tačiau 2027-aisiais rajonų ligoninės esą atsiduria rizikingoje padėtyje.
Jis nesutiko su požiūriu, kad viršsutartinės paslaugos atsiranda dėl pačių gydymo įstaigų sprendimų. Anot jo, sutartyse numatyti paslaugų kiekiai neretai neatitinka realaus pacientų poreikio. J. Panka pabrėžė, kad ligoninės pacientų dirbtinai nekonsultuoja, neoperuoja ir neguldo – jos teikia paslaugas, kurių reikia provincijos ir kaimo gyventojams.
Jo teigimu, gydymo įstaigos dar nežino tikslių būsimo finansavimo sumų, todėl negali tinkamai įvertinti planuojamų pakeitimų. Jei finansavimas atitiktų realų poreikį, 10 proc. padidinimo galbūt net nereikėtų, tačiau priešingu atveju kyla klausimas, kaip už 70 proc. apmokėjimą bus galima teikti viršsutartines paslaugas.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja sveikatos klausimais Goda Keso teigė, kad savivaldybėms ypač neramu dėl viršsutartinių paslaugų apmokėjimo. Ji nesutiko, kad ši našta būtų perkelta savivaldai, ir tvirtino, jog už tokias paslaugas turėtų būti mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Privatus sektorius įspėja: pacientų srautai gali persikelti į viešąsias įstaigas
Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė sakė, kad prieš metus pasirašytas susitarimas dėl nacionalinės sveikatos sistemos stiprinimo buvo grindžiamas kompromisu. Tačiau dabar, jos vertinimu, įgyvendinta tik tai, ko siekė valstybė, o įsipareigojimai kitai susitarimo pusei dar nepradėti vykdyti.
Ji taip pat kritikavo siūlymą privačioms Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigoms sudaryti atskirą prioritetinių paslaugų sąrašą. I. Rizgelės teigimu, paslaugų prioritetas neturėtų priklausyti nuo to, kam priklauso gydymo įstaiga – jį turėtų lemti paciento poreikiai.
LVK atstovė perspėjo, kad sumažinus privačiojo sektoriaus vaidmenį pacientų srautai natūraliai kryptų į viešąsias gydymo įstaigas. Ji abejojo, ar šis sektorius tam pasirengęs, nes jo pajėgumai per trumpą laiką nepadidėtų.
Anot I. Rizgelės, dėl to galėtų ilgėti eilės, o labiausiai nukentėtų pacientai.
G. Bendorius: kalbos apie ilgesnes eiles nepagrįstos
G. Bendorius atmetė teiginius, kad dėl planuojamų pakeitimų ilgės eilės ambulatorinėms konsultacijoms. Jis nurodė, kad kitąmet privačioms gydymo įstaigoms už tokias konsultacijas planuojama skirti tiek pat, kiek šiemet – 46 mln. eurų palyginamosiomis kainomis, pagal prognozuojamą šių metų faktą.
VLK direktorius teigė, kad todėl nėra pagrindo kalbėti apie eilių didėjimą šioje srityje, ir paragino visuomenės negąsdinti.
S. Krunkaitis į tai atsakė, kad susitarimo įgyvendinimo klausimai sprendžiami darbiniu formatu. Jo teigimu, sveikatos apsaugos ministras savo poziciją jau yra aiškiai išdėstęs susitikimuose, todėl darbą reikia tęsti nuosekliai.
Didžiųjų ligoninių vadovai pacientų raminti nepraranda
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius Tomas Jovaiša teigė palaikantis kryptį, kuria gydymo įstaigoms būtų nustatomos realų paslaugų poreikį atitinkančios sutartys, o priklausomybė nuo viršsutartinių paslaugų mažėtų.
Jo vertinimu, adekvačios sutartys ir gerokai labiau ribojamos viršsutartinės sumos yra teisingesnis modelis. T. Jovaiša taip pat sakė, kad ankstesnė sistema, kai daugelis įstaigų buvo priklausomos nuo viršsutartinių paslaugų apmokėjimo, neišsprendė eilių ir paslaugų prieinamumo problemų.
Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius taip pat teigė nemanantis, kad pokyčiai reikšmingai pablogins pacientų galimybes gauti gydymo paslaugas. Jo teigimu, pacientams nereikėtų baimintis, kad 2027 metais nutiks kas nors blogo.
R. Jurkevičius nurodė, kad kitąmet privačioms gydymo įstaigoms planuojama apmokėti 94 proc. 2025 metais suteiktų paslaugų apimties. Tai reikštų maždaug 6 proc. persiskirstymą, kuris, jo vertinimu, viešajam sveikatos sektoriui neturėtų tapti didele našta ir galėtų suteikti daugiau galimybių plėsti paslaugas rajonų ligoninėse.
