Rusija ir Jungtinės Valstijos aptaria įvairius naujus bendrus projektus, penktadienį pareiškė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino patikėtinis Kirilas Dmitrijevas, praneša „Reuters“.
Pasak K. Dmitrijevą, JAV sankcijos smarkiai riboja galimybes bendradarbiauti. Jis taip pat sukritikavo praėjusį mėnesį JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirašytą Grahamo sankcijų įstatymą, kuriuo siekiama sumažinti Rusijos pajamas iš energetikos.
K. Dmitrijevas teigė, kad po susitarimo dėl dyzelino Maskva ir Vašingtonas svarsto kitokias ekonominio bendradarbiavimo kryptis. Tarp jų – bendri duomenų centrų projektai.
„Taip pat aptariame bendrus projektus Rusijos ir JAV duomenų centrų srityje“, – sakė jis.
Šį mėnesį Ukraina atakavo Rusijos technologijų bendrovės „Yandex“ ir bankininkystės bei technologijų grupės „Sberbank“ duomenų centrus. Kyjivas nurodė, kad tokie veiksmai yra atsakas į Rusijos smūgius.
Kremlius anksčiau reiškė nusivylimą, kad Jungtinės Valstijos bet kokių susitarimų įgyvendinimą iki šiol siejo su taikos susitarimu, kurio pasiekti nepavyksta. Vis dėlto K. Dmitrijevas teigė matantis pokyčių.
Jis pripažino, kad pažanga pasiekiama sunkiai ir susiduriama su plačiu pasipriešinimu, tačiau, jo teigimu, dyzelino susitarimas rodo, jog netrukus gali būti paskelbta apie kitas svarbias iniciatyvas. K. Dmitrijevas pareiškė, kad „ledai jau pradėjo lūžti“.
Patikėtinis taip pat teigė, kad Rusija šiuo metu įgyvendina projektus su JAV ir ketina tai daryti iki vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ pabaigos. Taip Rusija vadina savo kruviną agresiją prieš Ukrainą.
ES lyderiai sukritikavo sankcijų Rusijai švelninimą
Europos Sąjungos lyderiai vieningai pasmerkė D. Trumpo sprendimą laikinai panaikinti sankcijas Rusijos dyzelinui. Jie perspėjo, kad ekonominis spaudimas Maskvai neturėtų būti mažinamas, kol Rusija tęsia karą prieš Ukrainą.
27 ES valstybių vadovai penktadienį Briuselyje patvirtintose išvadose pareiškė apgailestaujantys dėl JAV sprendimo laikinai panaikinti šiuos apribojimus. Apie Rusijos dyzelino eksporto sankcijų sušvelninimą D. Trumpas paskelbė anksčiau šį mėnesį.
Šis žingsnis Kyjive ir tarp Europos sąjungininkų sukėlė nerimą, kad Vašingtonas karo Ukrainoje kontekste pernelyg švelniai elgiasi su Maskva ir tuo pat metu didina spaudimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
ES vadovai dar kartą patvirtino siekį griežtinti sankcijas Rusijai. Tarp numatomų priemonių – pastangos mažinti Maskvos pajamas iš energijos, užkirsti kelią sankcijų apėjimui ir trikdyti vadinamojo Rusijos šešėlinio tanklaivių laivyno veiklą.
Raginama didinti spaudimą Maskvai
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa po susitikimo teigė, kad Ukraina išlieka pagrindiniu Europos prioritetu. Jis paragino didinti spaudimą agresoriui ir pabrėžė, kad parama Ukrainai bei jos žmonėms nesusilpnėjo.
A. Costa taip pat perspėjo, kad Maskva visoje Europoje intensyvina priešišką veiklą. Pasak jo, tai apima sabotažo veiksmus ir nuolatinius ES valstybių narių oro erdvės bei teritorinių vandenų pažeidimus.
Kyjivui kitąmet gali trūkti 70 mlrd. eurų
ES lyderiai pavedė Europos Komisijai parengti pasiūlymą, kaip 2027 metais padengti papildomus Ukrainos finansavimo poreikius, sakė A. Costa.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad tarptautinė parama Kyjivui turi būti tęsiama. Ji nurodė, kad 2026 metų finansavimas yra užtikrintas, tačiau kitąmet Ukrainai gali pritrūkti maždaug 70 mlrd. eurų.
U. von der Leyen teigimu, Ukrainos finansavimo poreikiai augs tol, kol tęsis karas. Ji taip pat pabrėžė, kad ES ir jos valstybės narės šiuo metu suteikia 80 proc. išorės pagalbos Ukrainai, tačiau būtina ir kitų partnerių parama.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sakė, kad Ukrainos sąjungininkai svarstys Kyjivo prašymą dėl papildomų 70 mlrd. eurų kitąmet. Jo teigimu, prie finansavimo galėtų prisidėti G7 šalys, kiti partneriai ir Europos valstybės.
Be sankcijų bei finansinės pagalbos, ES vadovai pasisakė prieš bandymus normalizuoti Rusijos dalyvavimą tarptautiniuose sporto ir kultūros renginiuose, ypač jei juose būtų naudojami Rusijos nacionaliniai simboliai.
Tokia pozicija išsakyta kelioms tarptautinėms sporto organizacijoms pradėjus švelninti Rusijos atletams taikytus apribojimus, įvestus po 2022 metais Maskvos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Dalis Rusijos sportininkų jau sugrįžo į tarptautines varžybas kaip neutralūs dalyviai. Imtynių, fechtavimo ir tekvondo varžybose taip pat panaikinti apribojimai dėl Rusijos vėliavos ir himno.
Maskva ir Vašingtonas ieško ekonominio suartėjimo
ES kritika nuskambėjo tuo metu, kai JAV vertina galimybes glaudinti ekonominius ryšius su Maskva, kartu mėginant išjudinti įstrigusias derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos.
V. Putino specialusis pasiuntinys ekonominio bendradarbiavimo klausimais K. Dmitrijevas penktadienį teigė, kad po praėjusią savaitę paviešinto susitarimo dėl dyzelino Rusija ir JAV kalbasi apie naujus bendrus projektus. Tarp galimų sričių jis paminėjo ir atomine energija varomus duomenų centrus.
Maskvoje vykusioje energetikos konferencijoje K. Dmitrijevas užsiminė, kad nepaisant tebegaliojančių JAV sankcijų netrukus gali būti paskelbta apie naujus susitarimus. Jo teigimu, „ledas jau pradėjo tirpti“.
Europa nepritaria įšaldyto Rusijos turto grąžinimui
Europos lyderiai taip pat priešinasi JAV pasiūlymui, apie kurį skelbė žiniasklaida, dalį įšaldyto Rusijos valstybės turto grąžinti Maskvai mainais į taikos susitarimą, rašo „The Financial Times“.
Po 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą Vakarų valstybės įšaldė maždaug 260 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto. Apie 210 mlrd. eurų iš šios sumos laikoma Europos Sąjungoje.
ES jau panaudojo iš įšaldyto turto gautą pelną Ukrainos karinei paramai finansuoti. Tačiau planai panaudoti patį turtą susidūrė su teisiniais sunkumais ir Belgijos pasipriešinimu, nes šioje šalyje laikoma didžioji dalis ES įšaldyto turto.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis anksčiau šią savaitę pareiškė, kad įšaldytas Rusijos turtas Maskvai bus grąžintas tik „per mūsų lavonus“.
