Jau nuo lapkričio pirkėjams gali tekti daugiau mokėti už duoną, saldžias bandeles ir kitus kepinius. Prekybos tinklai iš tiekėjų gauna pranešimų apie planuojamą kainų didinimą, o prekybininkai prognozuoja maždaug 5 proc. augimą. Gamintojai tai sieja su brangstančiomis žaliavomis ir energija.
Per metus kviečių supirkimo kaina padidėjo beveik penktadaliu, o rugių – daugiau kaip trečdaliu. Ekonomistai neatmeta galimybės, kad dėl augančių energijos išlaidų gali brangti ir daržovės, cukrus bei pieno produktai.
Vienoje sostinės kepykloje, veikiančioje beveik ketverius metus, kepiniai ruošiami nuo pat ryto. Iš sviestinės sluoksniuotos tešlos gaminami kruasanai, bandelės, pyragai ir keksai. Kepyklos įkūrėjas Martynas Vildžiūnas pasakojo, kad pirkėjai ypač mėgsta kruasanus su vaisiniais kremais, tarp jų – persikų ir aviečių.
Už bandelę šioje kepykloje tenka mokėti nuo 2 iki 5 eurų, o pyragas ar keksas kainuoja apie 12 eurų. Kainos paskutinį kartą buvo didintos prieš dvejus metus, kai smarkiai išaugo žaliavų ir energijos kainos. Dabar verslui vėl tenka vertinti brangstančius ingredientus.
M. Vildžiūnas teigė, kad ypač pabrango pistacijos, kurių pagrindiniai tiekėjai rinkoje yra Irane. Jų kaina esą padvigubėjo, todėl kepykla svarsto, kaip tai paveiks gaminių kainas. Jo vertinimu, produktas, kainavęs 4,5 euro, gali kainuoti 5 eurus, o bendras kainų pokytis gali siekti iki 10 proc.
Nuo lapkričio gali brangti duona ir kepiniai
Duonos, bandelių ir kitų kepinių tiekėjai prekybininkus informavo, kad nuo lapkričio šių prekių kainos turėtų didėti. Vis dėlto galutiniai pokyčiai pirkėjams kol kas nėra aiškūs, nes prekybos tinklai su tiekėjais dar derasi.
„Maximos“ atstovė Urtė Paulauskaitė nurodė, kad produktų savikainą didina žaliavų, darbo, transporto ir energijos sąnaudos.
„Rimi Lietuva“ atstovė Luka Lesauskaitė-Remeikė, remdamasi praėjusių metų tendencijomis, kai miltiniai gaminiai ir duona pabrango apie 5 proc., spėjo, kad kainos šįkart gali kilti panašiu dydžiu.
„Kauno grūdų“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius sakė, kad kviečių supirkimo kaina per metus pakilo beveik penktadaliu, o rugių – daugiau kaip trečdaliu. Pasak jo, Lietuvoje užauginta nedaug aukštos kokybės grūdų, nes dėl gamtinių sąlygų jų kokybė buvo prastesnė nei įprastai.
Gamintojams taip pat brangsta gamtinės dujos, elektra ir kitos gamybai reikalingos paslaugos. Europoje dujų kaina buvo beveik tris kartus didesnė nei prieš metus.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas didžiausią riziką duonos kainoms rudenį siejo būtent su energetika: augančiomis dujų ir šildymo išlaidomis bei didėjančiais atlyginimais.
A. Pranckevičius teigė, kad gamybos savikainos pusėje fiksuojamas keliolikos procentų augimas, tačiau tiksliai pasakyti, kaip tai paveiks galutinę produkto kainą, kol kas sudėtinga.
Kainos gali kilti ir kitų produktų lentynose
Prekybininkai pastebi, kad kai kurie maisto produktai jau dabar kainuoja daugiau. L. Lesauskaitė-Remeikė įspėjo, kad grikių kaina yra išaugusi keliolika procentų ir dar gali padidėti.
Ekonomistų teigimu, įtampa Artimuosiuose Rytuose kelia naftos kainą, todėl gali brangti grūdų ir kitų žaliavų transportavimas. A. Izgorodinas nurodė, kad naftos kaina nuo 80 pakilo iki 100, o dėl to brangs grūdinių kultūrų pervežimas Lietuvoje ir Europoje. Jo vertinimu, jei Europoje bus šalta žiema, dujų kaina gali padidėti apie 20 proc.
Iki metų pabaigos daugiau gali tekti mokėti už daržoves, cukrų ir pieną. Ekonomistai prognozuoja, kad maisto produktai vidutiniškai gali pabrangti 2–3 proc.
