Prezidentas Gitanas Nausėda teigia abejojantis, kad Rusijos vadovo Vladimiro Putino siekis kare prieš Ukrainą tėra Donbaso užėmimas. Jo vertinimu, Maskvos ambicijos yra kur kas platesnės, o reikalavimai dėl Ukrainos teritorijų gali būti naudojami kaip priežastis vilkinti taikos derybas.
Penktadienį Briuselyje vykstančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime žurnalistams G. Nausėda sakė matantis rimtų priežasčių abejoti, kad V. Putiną domina tik Donbasas. Pasak prezidento, vis daugiau analitikų ir politikų taip pat mano, kad Rusijos vadovo tikslai išlieka tokie, kokius jis pademonstravo karo pradžioje.
Donbasas gali tapti pretekstu deryboms stabdyti
Prezidentas priminė, kad plataus masto invazijos pradžioje Rusija mėgino užimti Ukrainos sostinę Kyjivą. Nors šio tikslo pasiekti nepavyko, G. Nausėdos teigimu, tai nereiškia, kad Maskva atsisakė savo pradinių ambicijų.
Šalies vadovas svarstė, kad reikalavimas perduoti visą Donbasą Rusijai gali būti formalus pretekstas, nes Ukraina su tokia sąlyga nesutiks. Tuomet, jo vertinimu, Maskva galėtų teigti, jog dėl Kyjivo pozicijos taikos derybos yra neįmanomos.
G. Nausėda pabrėžė, kad Kremliaus tikslai susiję ne tik su teritorijų užėmimu. Jo teigimu, Rusija meta iššūkį demokratinėms valstybėms, jų vertybėms ir įprastam gyvenimo būdui.
Europa raginama stiprinti paramą Ukrainai
Paklaustas, ar Europos lyderiai turėtų aktyviau tarpininkauti mažinant įtampą tarp Vašingtono ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, G. Nausėda sakė nematantis reikalo šiam klausimui suteikti atskiro prioriteto.
Prezidento teigimu, V. Zelenskis geba palaikyti dialogą su tarptautiniais partneriais, todėl Europa pirmiausia turėtų rūpintis konkrečia pagalba Ukrainai. Jis V. Zelenskį apibūdino kaip išmintingą politiką, siekiantį dialogo net su Ukrainai karą vykdančiomis pusėmis, tačiau kartu keliantį, G. Nausėdos vertinimu, visiškai suprantamas sąlygas.
G. Nausėda paragino Europos valstybes prisiimti didesnę atsakomybę už Ukrainos galimybes priešintis Rusijos agresijai. Jis teigė, kad Europa turėtų padaryti daugiau, jog Ukraina atlaikytų ne tik šią žiemą, bet ir tolesnius karo veiksmus.
ELTA primena, kad Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022 metų vasario 24 dieną. Prasidėjus karui, Rusijos pajėgos bandė užimti Kyjivą, tačiau dėl stipraus Ukrainos pasipriešinimo atsitraukė. Vėliau Maskva didelę kariuomenės dalį sutelkė Ukrainos rytuose ir pietuose.
Rusija toliau siekia visiškai kontroliuoti Donbasą, kurį sudaro Donecko ir Luhansko sritys. Maskva reikalauja, kad Ukraina atsisakytų ir tų teritorijų, kurių Rusijos kariuomenė iki šiol neužėmė. Kyjivas tvirtina tokiems teritoriniams reikalavimams nepritarsiantis ir siekia taikos, kuri užtikrintų ilgalaikį šalies saugumą bei suverenitetą.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ne kartą pabrėžė, kad susitarimas dėl karo pabaigos turi būti paremtas patikimomis saugumo garantijomis, užkertančiomis kelią naujai Rusijos agresijai.
Tuo metu Europos valstybės toliau tariasi dėl karinės ir finansinės paramos Ukrainai bei diplomatinių sprendimų, kurie padėtų užbaigti daugiau kaip ketverius metus trunkantį karą.
