Lenkijos meteorologai prognozuoja, kad rudens pabaiga ir žiemos mėnesiai gali būti šiltesni nei įprastai. Vis dėlto Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas Gintautas Stankūnavičius ragina tokius ilgalaikius vertinimus vertinti atsargiai. Europos centro duomenys leidžia manyti, kad pirmoji žiemos pusė bus šiltesnė, o daugeliu sezono laikotarpių kritulių gali būti daugiau nei įprastai, tačiau prognozės dar gali būti pakoreguotos.
Lenkijos Meteorologijos ir vandens ūkio institutas (IMGW) paskelbė ilgalaikių prognozių žemėlapius, apimančius laikotarpį nuo šių metų lapkričio iki kitų metų vasario. Apie tai pirmasis pranešė portalas tvn24.pl.
IMGW sinoptikas teigė, kad dėl sausumoje ir atmosferoje vykstančių procesų spalis Vidurio Europoje turėtų būti šiek tiek šiltesnis. Lapkričio, gruodžio ir sausio žemėlapiuose esą matoma ryški teigiama anomalija, rodanti gerokai aukštesnę nei vidutinę temperatūrą.
Prognozuojama, kad lapkritį temperatūra, palyginti su 1991–2020 m. laikotarpio vidurkiu, gali būti aukštesnė vakarinėje ir pietinėje Lenkijos dalyse. Tačiau didelių šilumos anomalijų tikėtis nereikėtų, nes įprasta temperatūra skirtinguose šalies regionuose nevienoda, o kalnuose ji būna gerokai žemesnė.
Klimatologas ragina ilgalaikėmis prognozėmis nepasikliauti aklai
VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius G. Stankūnavičius suabejojo, ar Lenkijos meteorologai šias ilgalaikes prognozes sudaro patys. Jo vertinimu, jie gali interpretuoti kitų šalių specialistų, pavyzdžiui, amerikiečių, parengtus skaičiavimus.
Klimatologas pabrėžė, kad bent jau pirmoji 2027-ųjų metų pusė, pagal nagrinėjamus duomenis, turėtų būti šiltesnė nei įprastai. Tačiau jis priminė, kad net ir naudojant šiuolaikinius metodus ilgalaikės prognozės išlieka gana neapibrėžtos.
Tokios prognozės grindžiamos statistiniais skaičiavimais, kuriais vertinama, ar temperatūra bus aukštesnė, žemesnė arba artima klimato normai. Tam gali būti naudojami įvairūs rodikliai: nuokrypis nuo normos, temperatūros anomalija, standartinis nuokrypis ir kiti statistiniai dydžiai.
G. Stankūnavičius taip pat aptarė spalio pradžioje paskelbtą Europos centro prognozę, apimančią laikotarpį iki kovo pabaigos. Joje pateikiami tiek viso sezono, tiek atskirų mėnesių vertinimai, todėl neatmetama galimybė, kad skirtingos institucijos remiasi tais pačiais duomenimis.
Pirmoji žiemos pusė gali būti ryškiai šiltesnė
Pagal aptariamas prognozes rudens pabaiga ir pirmoji žiemos pusė turėtų būti šiltesnės nei įprasta. Pirmoje sezono dalyje šis skirtumas gali būti ryškesnis, o antroji žiemos pusė, tikėtina, bus vos maždaug puse laipsnio šiltesnė už normą.
Beveik visą sezoną taip pat numatoma daugiau kritulių. Klimatologas atkreipė dėmesį, kad vien vidutinis kritulių rodiklis neatskleidžia, kaip susiklostys konkretūs orai. Keli stiprūs ciklonai gali atnešti net pusę mėnesio kritulių normos, o krituliai gali kristi tiek sniego, tiek lietaus pavidalu.
Neįprastai šiltus orus galėtų lemti iš vakarų ar Atlanto vandenyno pusės plūstančios oro masės. Tokiu atveju į Lietuvą patektų šiltesnis oras, o ne šaltesnės žemyninės oro masės.
Vis dėlto sezoninės prognozės rodo tik bendras mėnesio tendencijas ir vidurkius. Jos neleidžia patikimai pasakyti, koks oras bus konkrečią vasario pirmąją, antrąją ar trečiąją dieną, taip pat neįmanoma tiksliai nurodyti, kiek dienų per mėnesį bus labai šaltos.
Prognozės dar bus atnaujinamos
Klimatologas pabrėžė, kad tokie vertinimai nėra galutiniai. Tikėtina, jog lapkričio pradžioje bus paskelbta nauja ilgalaikių prognozių serija.
Šiuo atveju kalbama apie sezonines, o ne įprastas ilgalaikes prognozes. Taip pat rengiamos trumpesnio laikotarpio, maždaug iki 40 dienų į priekį siekiančios subsezoninės prognozės, kurios atnaujinamos kasdien. Sezoniniai vertinimai gali apimti keturis ar net šešis mėnesius.
Detalesnėje, iki 41 dienos apimančioje prognozėje spalio trečiąjį dešimtadienį numatoma žemesnė nei įprasta vidutinė temperatūra. Šiuo laikotarpiu ji gali būti nuo pusės iki pusantro laipsnio žemesnė už normą.
G. Stankūnavičius teigė, kad šiuo metu nėra pagrindo sakyti, jog likusi rudens dalis bus šiltesnė. Priešingai, trumpesnio laikotarpio duomenys kol kas rodo vėsesnį nei įprasta spalį.
Zakopanėje lapkritis gali būti šiltesnis
Portalo tvn24.pl duomenimis, Zakopanėje, esančioje Tatrų papėdėje, lapkričio vidutinė temperatūra paprastai siekia nuo 1,3 iki 3,2 laipsnio šilumos. Šiemet čia gali būti kiek šilčiau nei įprastai.
Didesnė šiltesnio lapkričio tikimybė taip pat minima Vroclave, Krokuvoje, Kielcuose, Poznanėje ir Žešuve.
Varšuvoje, didžiojoje pajūrio dalyje, šiauriniuose ir šiaurės rytiniuose Lenkijos regionuose ryškesnių nukrypimų nuo įprastų sezoninių temperatūrų nesitikima. Tai taikoma ir netoli Lietuvos esančioms Suvalkų bei Balstogės vietovėms.
Gruodis turėtų būti artimas normai
IMGW prognozuoja, kad gruodžio orai Lenkijoje iš esmės atitiks daugiametę normą. Vidutinė temperatūra ir kritulių kiekis turėtų būti panašūs į 1991–2020 m. laikotarpio rodiklius, todėl didelių visą šalį apimančių anomalijų kol kas nenumatoma.
Sausį pietuose gali būti daugiau kritulių
Sausio mėnesį daugelyje Lenkijos vietovių temperatūra ir kritulių kiekis taip pat turėtų išlikti artimi daugiamečiams vidurkiams. Tačiau pietinėje ir pietrytinėje šalies dalyse gali iškristi šiek tiek daugiau kritulių nei įprastai.
Ši prognozė kol kas yra preliminari, todėl konkrečių sausio orų sąlygų tiksliai numatyti negalima.
Vasarį gali padaugėti sniego
IMGW skaičiavimais, vasario vidutinė temperatūra turėtų būti artima daugiamečiam vidurkiui, tačiau kritulių gali būti daugiau nei įprasta.
Tai reikštų didesnę sniego tikimybę žiemos pabaigoje. Vis dėlto galutinį kritulių pobūdį lems tuo metu vyraujanti temperatūra, todėl kai kur jie gali pasireikšti ir lietaus pavidalu.
