Apie Lietuvos politinę situaciją ir ministro pirmininko Sinkevičiaus pirmuosius tris mėnesius laidoje diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis bei Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.
Už tariamos ramybės – kova dėl savivaldos
Nors pastaruoju metu politiniame gyvenime nebuvo didelių skandalų, konfliktų ar lūžių, L. Bielinis ragino tokios padėties nelaikyti tikra ramybe. Jo teigimu, visuomenė prie politinių krizių taip priprato, kad jų nebuvimą jau ima vertinti kaip įprastą stabilumą.
Politologo vertinimu, artėjantys savivaldos rinkimai taps pagrindiniu įtampos šaltiniu. Partijos supranta, kad politinė jėga, įsitvirtinusi savivaldoje, iš esmės įgyja didelę įtaką visoje Lietuvoje. Todėl konkurencija stiprės ne tik tarp partijų, bet ir jų viduje, ypač kovojant dėl vietų sąrašuose bei galimybės kandidatuoti.
L. Bielinis mano, kad šiuo metu kaupiami kaltinimai, pretenzijos ir analizuojamos problemos, kurios vėliau gali būti panaudotos kovojant su politiniais oponentais. Jo teigimu, prieš rinkimus dar laukia įtemptas laikotarpis: jeigu dabar atrodo ramu, tai gali reikšti, kad audra dar tik artėja.
V. Dumbliauskas pasigenda premjero lyderystės
Vertindamas pirmuosius Sinkevičiaus darbo premjero poste mėnesius, V. Dumbliauskas sakė susidaręs įspūdį, kad politikas dar nėra iki galo perėmęs vadovavimo. Politologui atrodo, jog Sinkevičius pats dar nėra įsitikinęs savo, kaip ministro pirmininko, vaidmeniu, o ryškios lyderystės viešumoje kol kas nematyti.
Pasak jo, Sinkevičius viešojoje erdvėje pasisako nedaug. Kaip pavyzdį V. Dumbliauskas prisiminė Algirdą Brazauską, kuris ėjo ministro pirmininko pareigas maždaug nuo 2001 iki 2006 metų. Anuomet premjeras beveik kasdien pasirodydavo žiniose – net trumpas jo komentaras koridoriuje ar lauke būdavo išplatinamas televizijų bei radijo stočių. Todėl visuomenė vakare žinodavo, ką tą dieną galvojo ministras pirmininkas.
Partijoje išlieka G. Palucko įtakos klausimas
Kalbėdamas apie galimus Sinkevičiaus sunkumus, V. Dumbliauskas paminėjo diskusijas dėl baltarusiškų trąšų eksporto. Jo teigimu, vienoje laidoje buvo svarstoma, kad Gintautas Paluckas daro didelę įtaką ir priima svarbius sprendimus.
Politologas pripažino nežinantis visų aplinkybių, tačiau G. Palucko politinę įtaką esą buvo galima pastebėti jau pernai. Tuo metu Sinkevičius nedrįso tapti ministru pirmininku ir vietoj savęs pasiūlė G. Palucką. Apžvalgininkai tada taip pat kalbėjo, kad Sinkevičius dar nesijaučia tvirtai partijoje, o G. Palucko žmonės užima reikšmingus postus.
V. Dumbliausko vertinimu, partijoje egzistuoja lyderystės problema, o skirtingos grupės atkakliai kovoja dėl įtakos ir vietų rinkimų sąrašuose.
Lyderystei prireiktų ne tik ryžto, bet ir stipraus charakterio
L. Bielinis svarstė, kad Sinkevičius tikriausiai supranta, jog už jo slypi skirtingos pozicijos ir požiūriai, todėl tokioje situacijoje gali patirti įtampą. Politologo manymu, lyderystei įtvirtinti reikia atitinkamo charakterio, o Sinkevičiui jo gali pritrūkti.
Jis pabrėžė, kad vien griežtesnių veiksmų nepakaktų. L. Bielinis palygino galimą Sinkevičiaus elgesį su A. Brazausko vadovavimo stiliumi, kai sprendimai būdavo primetami ryžtingai ir griežtai. Tačiau, jo manymu, Sinkevičiui pabandžius elgtis taip pat, politiniai oponentai galėtų atsakyti dar didesniu spaudimu.
Politologas teigė, kad pirmiausia partijai būtina išsamiai įvertinti savo vidinę padėtį, raidos kelią ir priežastis, lėmusias skilimus. Kol šie procesai nebus suprasti, partijos viduje ir toliau vyks santykių aiškinimasis, o kiekvienas naujas lyderis liks silpnas, nes nesugebės suvaldyti vis labiau besiskaldančios politinės jėgos.
