Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad kitąmet gynybai skiriama mažesnė BVP dalis nei šiemet nesutrukdys iki 2030 metų išvystyti diviziją. Vis dėlto dėl finansavimo gali būti koreguojama įsigyjamos ginkluotės sudėtis.
Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui, kuriame krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 4,8 mlrd. eurų – tai sudaro 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiemet gynybai buvo skirta šiek tiek mažesnė suma eurais, tačiau didesnė dalis šalies ekonomikos – 5,38 procento BVP.
Reaguodami į stiprėjančią Rusijos grėsmę, už gynybą atsakingi pareigūnai praėjusių metų sausį susitarė vystyti diviziją. Buvo numatyta, kad 2026–2030 metais gynybai kasmet bus skiriama 5–6 proc. BVP.
Divizijos terminas lieka galioti
Kritikai teigia, kad šio įsipareigojimo nesilaikoma, todėl divizijos kūrimo grafikas gali būti nukeltas. Tačiau ministras Robertas Kaunas BNS penktadienį sakė, kad divizijos išvystymo terminas iki 2030 metų nesikeičia.
Pasak jo, svarstoma ne pati plano pabaigos data, o tai, kokia ginkluote divizija bus aprūpinta. Ministras pabrėžė, kad pirmiausia reikėtų rinktis ginkluotę, kurią būtų galima pristatyti greitai, o ne visada orientuotis į pažangiausius, tačiau dar prototipo stadijoje esančius sprendimus. Jo teigimu, šiuo klausimu teks rasti tinkamą pusiausvyrą.
R. Kaunas taip pat nurodė, kad planai išlieka tie patys, tačiau jų įgyvendinimo būdas, pasirinktos priemonės ir bendras konceptas nuolat peržiūrimi.
Ministro vertinimu, didžiausia rizika terminams kyla dėl ribotų pramonės galimybių laiku pagaminti ir pristatyti užsakytą įrangą.
Jis teigė, kad kai kurie šių metų pabaigai numatyti projektai jau užsitęsė dėl derinimo su gamyklomis ir pramonės atstovais. Nauji radarai bei kita ginkluotė, pasak ministro, paprastai nepristatomi per pusmetį – jų tenka laukti metus ar dvejus, nors kariuomenė norėtų juos gauti greičiau.
Didžiausias dėmesys – oro gynybai
Kalbėdamas apie kitų metų finansavimą, R. Kaunas sakė, kad krašto apsaugai numatyta suma yra tinkama. Absoliučiais skaičiais ji nėra mažesnė nei šiemet, todėl, ministro teigimu, bus galima tęsti svarbius pradėtus darbus.
Jis išskyrė oro gynybos stiprinimą ir vieningos oro gynybos sistemos kūrimą – šiai sričiai, pasak ministro, toliau bus skiriamas didelis dėmesys.
Vis dėlto R. Kaunas pripažino tikėjęsis didesnio finansavimo. Jis teigė besitikintis, kad metų eigoje dar gali būti rasta papildomų sprendimų.
