JAV ir Ukrainos santykių krizė, laikoma rimčiausia nuo praėjusiais metais kilusio skandalo Ovaliajame kabinete, toliau aštrėja. Įtampą tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV vadovo Donaldo Trumpo dar labiau padidino Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Kaip skelbia CNN, ši situacija atskleidžia sudėtingą Ukrainos padėtį: D. Trumpas siekia mažinti energijos kainas, tačiau tokia politika gali apsunkinti Kyjivo pastangas laimėti karą ir padaryti jas dar pavojingesnes.
Leidinys taip pat nurodo, kad Vašingtone ir Europoje daugėja nuogąstavimų, jog D. Trumpas gali veikti ne tik dėl savo politinių interesų, bet ir priimti sprendimus, kurie faktiškai būtų naudingi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Naujausias konfliktas tarp Vašingtono ir Kyjivo prasidėjo praėjusį penktadienį, kai D. Trumpas paskelbė apie planus pirkti dyzelinį kurą iš Rusijos. Šis pareiškimas sulaukė itin neigiamos reakcijos, taip pat ir iš daugelio respublikonų.
Reaguodamas į kritiką, D. Trumpas paskelbė apie Rusijos ir Ukrainos „paliaubas“, kurios esą turėjo apimti energetikos objektus. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad apie tokį sprendimą jis nebuvo informavęs pačių kariaujančių valstybių. Šis pareiškimas jas smarkiai sutrikdė.
Iki ketvirtadienio V. Zelenskio kantrybė trūko – jis pranešė, kad Ukraina atnaujins smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai. Ukrainos prezidentas taip pat apkaltino JAV ketinant sudaryti naujus susitarimus su V. Putinu.
V. Zelenskis klausė, kaip galima derėtis ir sudaryti sandorius su agresiją vykdančiais asmenimis tuo metu, kai ukrainiečiai kovoja už išlikimą, žūsta ir ginasi nuo Rusijos puolimo.
„Starshield“ klausimas įžiebė dar vieną konfliktą
Nauja įtampos banga Vašingtone ir Kyjive kilo dėl „Starshield“ – karinėms reikmėms pritaikytos Elono Musko teikiamos „Starlink“ paslaugos versijos.
Šios sistemos veikimo apribojimai faktiškai sulėtino Ukrainos karinės technikos darbą ir suteikė Rusijos kariuomenei reikšmingą pranašumą mūšio lauke.
Vis dėlto du aukšto rango JAV pareigūnai CNN teigė, kad nurodymą apriboti „Starshield“ veikimą davė ne D. Trumpas. Kai kurie valdžios atstovai vis dažniau svarsto, kad didelė atsakomybės dalis gali tekti pačiam E. Muskui.
Tuo metu naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais, skelbė, kad palydovinės sistemos veikimą apriboti nurodyta iš Baltųjų rūmų.
„Financial Times“ E. Muskas teigė, kad tai nebuvo techninis sutrikimas.
Trumpo sprendimai kelia vis daugiau klausimų
D. Trumpo kritikai Jungtinėse Valstijose susitarimą dėl dyzelinio kuro vertina kaip dar vieną prezidento nuolaidžiavimo V. Putinui pavyzdį. Jų nuomone, mažai tikėtina, kad šis susitarimas reikšmingai sumažintų kainas prieš artėjančius kadencijos vidurio rinkimus.
Jei susitarimas būtų visiškai įgyvendintas, Rusijos ekonomika gautų milijardus dolerių. Tikėtina, kad šios lėšos būtų panaudotos šalies karinei galiai stiprinti.
Delavero valstijai atstovaujantis senatorius demokratas Chrisas Coonsas teigė, kad D. Trumpas desperatiškai ieško veiksmų, kurie pagerintų jo ir per kadencijos vidurio rinkimus į Senatą kandidatuojančių respublikonų pozicijas.
Strateginiu požiūriu susitarimas dėl dyzelinio kuro kelia papildomų abejonių. Anksčiau žiniasklaida skelbė, kad Rusija perdavė Iranui žvalgybos duomenų apie JAV laivų, lėktuvų ir karių buvimo vietas.
D. Trumpo administracija tvirtina, kad prezidentas ir toliau ieško būdų pasiekti taiką. Tačiau nuo praėjusių metų, kai D. Trumpas sugrįžo į valdžią, nematyti ženklų, kad V. Putinas būtų sušvelninęs savo poziciją.
Esama ir kitokio D. Trumpo tiesmukos politikos „Pirmiausia Amerika“ vertinimo. Londone įsikūrusio Karališkojo jungtinio gynybos tyrimų instituto (RUSI) Finansų ir saugumo centro direktorius Tomas Keatinge’as mano, kad D. Trumpas savo rinkiminius interesus iškelia aukščiau Ukrainos žmonių saugumo, gerovės ir gyvybių. Jo teigimu, šio fakto neturėtų ignoruoti nei visuomenė, nei politikai abiejose Atlanto pusėse.
