Į Lietuvą atvyksta nauja JAV karių rotacija – šalyje numatyta dislokuoti du amerikiečių batalionus, kuriuose tarnaus daugiau kaip tūkstantis karių. Jų buvimas laikomas svarbiu Lietuvos saugumo veiksniu, tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimai dėl Rusijos ir Ukrainos kelia klausimų. Lietuvos vadovai kritikavo sankcijų rusiškam dyzelinui panaikinimą, spaudimą Ukrainai ir vienašališkai paskelbtas energetines paliaubas.
NATO karių buvimas Lietuvoje suteikia daugiau saugumo
Vertindamas, ar Lietuvos gyventojai gali ramiai miegoti, A. Valionis pabrėžė, kad papildomi NATO, JAV ir kitų sąjungininkų kariai, taip pat oro policijos, dabar vadinamos oro patruliu, pajėgos stiprina saugumą. Pasak jo, būtent toks ir yra karių dislokavimo tikslas dabartinėje geopolitinėje situacijoje.
Ekspertas teigė, kad Lietuva ir kitos mažos Baltijos valstybės neturi galimybių savarankiškai apsiginti. Pagrindinė saugumo garantija yra NATO, transatlantinis ryšys ir šios organizacijos karinis potencialas. Lietuvoje esantys amerikiečių ir vokiečių kariai, kilus agresijai ar atakai, pradėtų ginti šalį.
Vis dėlto A. Valionis pabrėžė, kad Lietuva turi rūpintis savo gynyba pati. Dėl to didėja išlaidos ginkluotei ir užsakymai. Jo teigimu, Lietuva kartu su Lenkija kai kuriose lentelėse rodoma kaip valstybė, gynybai skirianti 4 proc., o Lenkija nurodoma šiek tiek aukščiau.
Toks finansavimas, pasak eksperto, prisideda prie to, kad Lietuva laikoma viena iš pirmaujančių NATO šalių ir kruopščiai vykdo įsipareigojimus, prisiimtus per NATO vadovų susitikimus.
A. Valionis taip pat atkreipė dėmesį į užsienio ir saugumo politikos dvilypumą. Nors Donaldo Trumpo ir jo aplinkos pareiškimai kelia nerimą, Varšuvoje vykusiame NATO saugumo forume NATO karinių pajėgų vadas generolas Grinkevičius aiškiai kalbėjo apie atgrasymą ir pristatė, kas, kur bei kaip būtų daroma. Tai, eksperto vertinimu, suteikia daugiau ramybės.
Lietuvos politikų kritika D. Trumpui laikoma politine klaida
Paklaustas, ar Lietuva ne per griežtai kritikuoja Donaldą Trumpą, A. Valionis priminė, kad panašių pareiškimų yra pareiškusi ir Kaja Kallas, taip pat Lenkijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Sikorskis.
Vis dėlto jis teigė, kad aukščiausio rango politikai turėtų gerai apgalvoti viešus pareiškimus ir stengtis išlaikyti atviras galimybes ateityje. A. Valionio vertinimu, premjero ir kitų politikų pasisakymai nebuvo tragiška klaida, tačiau juos galima laikyti politine klaida.
Jo teigimu, diplomatija dažnai vyksta tyliai – tariantis ir kalbantis, o viešai išsakyta pozicija gali apriboti galimybę vėliau ją pakeisti. Todėl Lietuvos politikai turėtų daugiau diskutuoti tarpusavyje ir palaikyti ryšį su Vakarų Europos bei JAV atstovais, o ne viešųjų ryšių priemonėmis kompensuoti veiksmų stoką kituose formatuose.
A. Kumpis: D. Trumpo palankumas Rusijai nėra naujas
Kalbėdamas apie Donaldo Trumpo santykį su Volodymyru Zelenskiu, A. Kumpis teigė, kad svarbiau klausti ne to, kodėl JAV prezidentas nemėgsta Ukrainos vadovo, o kodėl jis taip palankiai vertina Vladimirą Putiną ir Rusiją.
Jo teigimu, istorijoje sunku rasti atvejų, kai Donaldas Trumpas būtų aiškiai pasisakęs prieš Rusiją. Tokia, pasak A. Kumpio, buvo ir jo aplinkos pozicija. Kaip pavyzdį jis paminėjo Tuckerio interviu su Vladimiru Putinu. Nors dabar Tuckeris su Trumpu yra susipykęs, anksčiau jis buvo vienas žinomiausių jo rėmėjų, o pokalbio metu palankiai vertino Putino pasakojimą apie Rusijos pretenzijas į Ukrainą.
A. Kumpio vertinimu, Ukrainos vadovo pasikeitimas padėties iš esmės nepakeistų. Jis teigė, kad Donaldas Trumpas nori tokio Ukrainos lyderio, kuris susitartų su Rusija, tačiau Rusija reikalauja, kad Ukrainai atitektų Donbasas.
JAV spaudimas Ukrainai vadinamas nesąmone
A. Kumpis JAV spaudimą Ukrainai dėl „Starlink“ ir dalijimosi žvalgybine informacija pavadino absoliučia nesąmone. Jo teigimu, reikalauti, kad valstybė nesigintų, šiuo atveju reiškia tokį reikalavimą kelti Ukrainai.
Ekspertas taip pat suabejojo teiginiais, kad Rusiją prie derybų stalo būtų galima atvesti leidus jai eksportuoti naftą, o Ukrainai atsisakius smūgių naftos perdirbimo gamykloms. Pasak A. Kumpio, pirmasis Vladimiro Putino reikalavimas yra Ukrainos kariuomenės pasitraukimas iš Donbaso ir kitų dar neokupuotų teritorijų.
Jo teigimu, kalbos apie leidimą eksportuoti naftą ar sankcijų panaikinimą nėra pagrindinės sąlygos, o tik vėlesni reikalavimai, kurie būtų svarstomi po pirminio reikalavimo pasitraukti iš Donbaso.
Kyjive gyventojai raketų smūgius išgirsta dar prieš perspėjimą
M. Milta pasakojo, kad pastaroji naktis Kyjive buvo įtempta. Didelį nerimą kelia tai, kad tiek užvakar, tiek vakar dalis miesto gyventojų, ypač gyvenančių dešiniajame krante, pirmiausia išgirdo balistinės raketos sprogimą ir tik vėliau sulaukė pranešimo apie oro pavojų.
Užvakar tai įvyko apie devintą valandą vakaro, o vakar – apie vienuoliktą. Įprastai seka būna priešinga: pirmiausia paskelbiamas pavojus, o tada žmonės išgirsta numuštų raketų garsus.
M. Milta pripažino, kad tokia situacija gali būti susijusi su Ukrainos prezidento minėtu žvalgybinės informacijos iš sąjungininkų trūkumu. Kai tai kartojasi dvi naktis iš eilės, žmonėms natūraliai stiprėja pažeidžiamumo jausmas.
Vis dėlto pasitikėjimas Ukrainos kariuomene ir oro gynyba išlieka aukštas. Sociologiniai tyrimai rodo didžiausią įmanomą pasitikėjimą gynėjais, kurie saugo Ukrainą mūšio lauke, ore ir vandenyje.
Pasak M. Miltos, tą naktį buvo paleistos 39 balistinės raketos. Tai – didžiulis krūvis. Nors Ukrainoje yra „Patriot“ sistemų, trūksta perėmėjų, galinčių numušti balistines raketas, o Rusija toliau naudoja reaktyvinius dronus.
Susirūpinimą dar labiau padidino pranešimai apie naktį įvestus „Starlink“ ryšio apribojimus. Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose karinių dalinių atstovai teigė, kad dėl jų gerokai apsunkėjo galimybės gintis nuo reaktyvinių dronų.
Situaciją sunkina ir elektros tiekimo ribojimai. M. Milta sakė, kad spalio mėnesio viduryje elektra jau buvo ribojama, nors šildymo sezonas dar neprasidėjo ir žiema dar neįsigalėjo. Todėl Ukrainos didmiesčių gyventojai daugiausia svarsto, kaip išgyventi artėjančią žiemą.
