Opozicinės „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigia, kad valstybės tarnyboje ir viešajame sektoriuje šiuo metu dirba apie 400 buvusių sovietų represinės struktūros KGB darbuotojų bei slaptų bendradarbių.
Penktadienį Žinių radijui politikas sakė, kad Lietuvoje, jo preliminariomis, tačiau nepatvirtintomis tiksliomis žiniomis, yra maždaug 400 aktyviai veikiančių buvusių KGB darbuotojų ar bendradarbių, einančių valstybės tarnautojų pareigas, dirbančių teisėsaugoje ir kitose srityse.
R. Žemaitaitis nenurodė, iš kur gauti šie duomenys. Jis taip pat teigė nežinantis, kokias konkrečiai pareigas šie asmenys užima ir ką veikia. Parlamentaras svarstė, kad tarp jų galėtų būti premjero Mindaugo Sinkevičiaus patarėjų, neprisipažinusių Seimo narių ar užsienio diplomatų atstovybėse dirbančių žmonių, tačiau pabrėžė, jog tokios informacijos neturi.
Kadrinių buvusių KGB darbuotojų sąrašas skelbiamas interneto svetainėje kgbveikla.lt. Viešai prieinami ir Liustracijos komisijos sprendimai dėl asmenų, kurie slapta bendradarbiavo su KGB, tačiau to neprisipažino.
Šiuo metu įslaptintos tik prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių pavardės. R. Žemaitaitis kartu su frakcijos kolegomis Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma panaikinti tokiems asmenims taikomą 75 metų duomenų įslaptinimo terminą.
BNS skelbė, kad 2000 metų vasario 1 dieną įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams suteikė galimybę prisipažinti ir užsiregistruoti specialioje komisijoje. Tuo metu prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys buvo įslaptinti 15 metų – iki jų byloms suteiktos slaptumo žymos galiojimo pabaigos.
Artėjant šiam terminui, 2015 metų birželį, Seimas priėmė pataisą, kuria nustatyta, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus saugomi paslaptyje 75 metus.
Vis dėlto įstatymas negarantuoja visiško tokios informacijos slaptumo. Jeigu buvęs bendradarbis kandidatuoja į prezidentus, Seimo ar savivaldybės tarybos narius, Vyriausybės narius, teisėjus ar prokurorus arba yra į šias pareigas paskiriamas, jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi. Tokiu atveju šis biografijos faktas turi būti paskelbtas viešai.
Prisipažinti apie ankstesnį bendradarbiavimą su KGB buvo galima ir 1991–1992 metais, kai tokias deklaracijas priėmė Aukščiausiosios Tarybos laikinoji komisija.
Pasibaigus savanoriško prisipažinimo terminui, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
