Vilniaus Antakalnio kapinėse amžinojo poilsio vietą rado daugybė Lietuvai nusipelniusių žmonių – scenos menininkų, aktorių, rašytojų, politikų ir visuomenės veikėjų. Jų darbai ir šiandien išlieka šalies kultūros bei istorijos dalimi. Artėjant Vėlinėms, verta prisiminti, kaip atrodo kai kurių Lietuvos legendų kapai.
Garsių žmonių atminimą Antakalnio kapinėse žymi ne tik antkapiai, bet ir su jų profesija susijusios skulptūros bei monumentai.
Menininkų kalnelyje – svarbūs Lietuvos kultūros vardai
Kapinių dalyje, vadinamoje menininkų kalneliu, palaidota nemažai šalies meno ir kultūros kūrėjų – aktorių, muzikantų bei rašytojų.
Vienas jų – aktorius ir televizijos laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas. Jo kapą išskiria antkapyje pavaizduota kėdė, ant kurios padėta kaukė. Vienas žinomiausių Lietuvos humoristų mirė 2013 metų balandžio 18 dieną Vilniuje. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje studijavęs aktorius ilgą laiką dirbo TV3 televizijoje ir vedė laidas „Šapro šou“, „Puikusis šou“, „Šok su manimi“, „Chorų karai“ bei „Auksiniai svogūnai“.
Netoliese palaidotas teatro, televizijos ir kino aktorius Arūnas Storpirštis. Jis mirė 2018 metų lapkričio 6 dieną. Vyrą vakare netikėtai ištiko mirtis. Artimieji jį skubiai vežė į ligoninę, tačiau medikams išgelbėti aktoriaus nepavyko.
Arūnas Storpirštis gimė 1950 metais Vilniuje. 1975-aisiais jis baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos aktorių laidą, o tais pačiais metais pradėjo dirbti sostinės Jaunimo teatre. Šio teatro trupėje aktorius liko iki pat mirties.
Kiek toliau ilsisi operos solistas ir pedagogas Virgilijus Noreika. 1935 metais gimęs menininkas mirė 2018-aisiais. Jis dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, aktyviai koncertavo Lietuvoje bei užsienyje ir už savo veiklą buvo apdovanotas daugybe apdovanojimų.
V. Noreika pasirodė daugelio pasaulio teatrų scenose: Maskvos didžiajame teatre, Berlyno valstybės operoje, Paryžiaus „Grand Opera“, Buenos Airių „Teatro Colon“, taip pat Stokholmo, Sofijos, Belgrado, Budapešto, Bukarešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos, Kijivo, Minsko, Talino ir Rygos scenose. Jis dainavo ir Čikagos lietuvių operoje. Be to, solistas surengė daugiau kaip 700 solinių koncertų.
Antakalnio kapinėse palaidotas ir poetas, eseistas, vertėjas bei visuomenės veikėjas Marcelijus Martinaitis. Jis gimė 1936 metais Raseinių rajone, o mirė 2013-aisiais Vilniuje. Savo kūryboje daugiausia nagrinėjo senosios kaimo pasaulėžiūros susidūrimą su moderniu pasauliu. Per gyvenimą išleido dešimt poezijos rinkinių. Jo vardu pavadinta Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka.
Šiose kapinėse taip pat palaidotas muzikantas, dainuojamosios poezijos kūrėjas ir atlikėjas, režisierius bei televizijos laidų vedėjas Vytautas Kernagis. 1951 metais gimęs menininkas po sunkios ligos mirė 2008-aisiais Vilniuje. Jis laikomas dainuojamosios poezijos pradininku Lietuvoje. 1978 metais V. Kernagis įrašė pirmąją šalyje dainuojamosios poezijos plokštelę, o per gyvenimą sukūrė maždaug 200 dainų.
Antakalnio kapinėse savo poilsio vietą rado ir poetė, eilėraščių vaikams kūrėja Janina Degutytė. Rašytoja gimė 1928 metais, o mirė 1990-aisiais. Eilėraščius ji pradėjo rašyti būdama dešimties metų. Janina Degutytė baigė Vilniaus universitetą ir buvo lietuvių kalbos bei literatūros specialistė.
