Kiekvienas europietis per metus galėtų išgerti vienu bokalu alaus mažiau, o sutaupytus pinigus skirti Ukrainai. Tokį pasiūlymą prieš ketvirtadienį Briuselyje vykusį Europos lyderių susitikimą išsakė Latvijos premjeras Andris Kulbergas, rašo delfi.lv.
Ragino aukoti nepatogumo sąskaita
A. Kulbergas pabrėžė, kad Ukrainai būtina toliau teikti paramą, o prieš Rusiją nukreiptas sankcijas – stiprinti ir geriau koordinuoti. Jo teigimu, europiečiai neturėtų pernelyg susitelkti į savo patogumą, nes pagalba Ukrainai reikalauja finansinių išteklių.
Latvijos ministras pirmininkas pasiūlė kiekvienam Europos gyventojui per metus atsisakyti vieno bokalo alaus. Taip esą būtų galima sutaupyti lėšų, kurios galėtų būti nukreiptos Ukrainai remti.
A. Kulbergas teigė, kad europiečiai gali sau leisti išgerti vienu alumi mažiau, o Ukrainai šie pinigai reikalingi dabar. Jo vertinimu, vienas bokalas europiečiui tėra išlaidos, tačiau Ukrainai tai gali reikšti išgelbėtą gyvybę.
Latvija prašo 7 mlrd. eurų rytiniam flangui
Į Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje atvykęs A. Kulbergas žurnalistams sakė, kad Latvija derybose dėl būsimo Europos Sąjungos daugiamečio biudžeto ir toliau reikalaus papildomų 7 mlrd. eurų Bendrijos rytiniam flangui stiprinti.
Premjeras pabrėžė, kad Latvija negali neribotą laiką skolintomis lėšomis užtikrinti savo sienos, kuri kartu yra ir ES išorės siena, saugumo. Jo teigimu, šis reikalavimas yra pagrįstas, nes silpna rytinė siena reikštų ir silpnesnę Europą.
Anksčiau Latvijos parlamento komisijai A. Kulbergas aiškino, kad papildomo finansavimo prašymas susijęs su Rusijos keliamos geopolitinės grėsmės poveikiu ES rytinio flango valstybių ekonomikoms.
Jis rėmėsi Europos Komisijos vertinimais: dėl geopolitinės grėsmės prie rytinės ES išorės sienos esančiose valstybėse narėse infliacija buvo 3,7 procentinio punkto didesnė už ES vidurkį. Be to, 2022–2023 m. vidutinis bendrojo vidaus produkto augimas jose buvo 1,9 procentinio punkto mažesnis, nei prognozuota visai ES.
A. Kulbergo skaičiavimu, per septynerius metus Latvijos ekonominiai nuostoliai dėl šio poveikio sudarė apie 7,43 mlrd. eurų. Todėl šalis prašo maždaug 7 mlrd. eurų papildomo finansavimo, o visos ES rytinio flango valstybės siekia iš viso 54 mlrd. eurų.
Latvijos poziciją, pasak premjero, palaiko Lietuva ir Estija. Paramos taip pat išreiškė Suomija, Lenkija ir Rumunija. Baltijos šalių siūlymu į Europos Vadovų Tarybos išvadas jau įtraukta nuostata dėl ypatingos rytinio flango padėties.
Papildomos lėšos, A. Kulbergo teigimu, Latvijai padėtų finansuoti svarbiausius poreikius, tarp jų – žemės ūkio sektorių ir strategiškai svarbų projektą „Rail Baltica“.
Dėl ES biudžeto susitarti bus sudėtinga
Vis dėlto Latvijos premjeras pripažino, kad derybos dėl kito ES daugiamečio biudžeto bus sunkios. Dabartinis siūlomas biudžeto dydis nepriimtinas kelioms valstybėms, kurios į ES biudžetą įmoka daugiau lėšų.
Tikimasi, kad galutinis susitarimas bus pasiektas šių metų gruodį, o kitas derybų etapas numatytas spalį.
Europos Komisija pasiūlė maždaug 1,76 trln. eurų vertės 2028–2034 m. biudžetą, apskaičiuotą 2025 m. kainomis ir pritaikytą atsižvelgiant į infliaciją.
Šiai daugiametei finansinei programai turi pritarti visos 27 ES valstybės narės. Fiskalinio taupumo besilaikančių šalių grupė, dažnai vadinama taupiosiomis ES narėmis, dabartinį EK pasiūlymą laiko nepriimtinu.
