Pritraukti trūkstamus medikus ligoninės mėgina vis didesnėmis finansinėmis paskatomis. Panevėžio ligoninė naujam specialistui pasirengusi išmokėti 15 tūkst. eurų „į rankas“ – ši galimybė būtų taikoma bet kurios srities gydytojui, atvykusiam čia dirbti.
Panevėžio ligoninė nėra pirmoji gydymo įstaiga, medikų ieškanti pasitelkdama pinigus. Kai kur siūlomos net 50 tūkst. eurų siekiančios išmokos. Vis dėlto pačios ligoninės pripažįsta, kad tokios priemonės problemą sprendžia tik trumpam.
Šeimos gydytojas Jonas Juščius Pakruojo sveikatos centre dirba trejus metus. Į Pakruojį jis atvyko iš sostinės ir teigia mažesniame mieste atradęs ne vieną pranašumą – tinkamą atlyginimą, gerą darbo aplinką ir pradžioje suteiktą gyvenamąją vietą.
Gydytojas taip pat minėjo, kad kai kurie rajonai siūlo dar didesnes sumas. Pavyzdžiui, Mažeikiuose finansinė paskata siekia 50 tūkst. eurų.
Į Pakruojį atvykusiam specialistui buvo skirta ir savivaldybės numatyta 24 tūkst. eurų išmoka. Tačiau J. Juščius pabrėžė, kad apsisprendimą dirbti šiame sveikatos centre lėmė ne vien pinigai.
Skatinimo sumos svyruoja nuo 15 iki 50 tūkst. eurų
Pakruojo sveikatos centro direktorius Agnius Karmonas pasakojo, kad per kelerius metus, savivaldybei pradėjus siūlyti 24 tūkst. eurų paskatą atvykstantiems gydytojams, į įstaigą dirbti atėjo aštuoni specialistai.
Ne visi jų dar yra įvykdę įsipareigojimą centre dirbti penkerius metus. Vienas gydytojas sutartą laikotarpį nutraukė, tačiau dauguma specialistų iki šiol liko dirbti Pakruojyje.
Panevėžio ligoninės direktorius Mindaugas Vaitkus teigė, kad įstaigai šiuo metu trūksta beveik visų sričių gydytojų, be to, specialistų reikia ne po vieną.
Jo teigimu, pasitaikė atvejų, kai gydytojas pasirinko kitą įstaigą vien todėl, kad ši pasiūlė papildomą naudą, nors atlyginimas ir darbo sąlygos Panevėžio ligoninėje jam tiko.
Ligoninių vadovai abejoja finansinių „vilioklių“ nauda
Reaguodama į specialistų trūkumą, Panevėžio ligoninė taip pat nusprendė siūlyti finansinę paskatą – naujam gydytojui numatyta 15 tūkst. eurų išmoka „į rankas“. Mainais jis turės įsipareigoti trejus metus dirbti ligoninėje visu etatu.
Tačiau gydymo įstaigų vadovai sako, kad ne visada gydytojo pasirinkimą lemia vien papildoma išmoka. Jie taip pat mano, kad tarpusavyje konkuruojančios ligoninės, siūlydamos vis didesnes sumas, tik didina įtampą.
A. Karmono vertinimu, tokia situacija kartais net primena desperatišką bandymą pritraukti specialistų. Jis mano, kad tai nėra tinkamas kelias spręsti gydytojų trūkumo regionuose, esančiuose toliau nuo Vilniaus ir Kauno.
Gydymo įstaigos tikisi ilgalaikių sprendimų ir siūlo visoje Lietuvoje suvienodinti gydytojų darbo užmokestį. Tuomet medikai galėtų rinktis įstaigą pagal vietą ir kitas sąlygas, o ne pagal tai, kuri pasiūlys didesnę vienkartinę išmoką.
Gydytojų trūkumo pasekmes labiausiai pajunta pacientai. Pas akių ligų gydytoją kai kur tenka laukti metus ar ilgiau, o konsultacijos pas kardiologą gali tekti laukti pusmetį.
Sveikatos apsaugos ministras sprendimus šiai problemai spręsti žada pristatyti 2026 metų lapkritį.
