Jotvingių gimnazijoje pirmus metus anglų kalbos mokytoja dirbanti Jovaidė Suodaitytė pasakoja, kad jos vardą išrinko močiutė, vardų knygoje ieškojusi neįprasto varianto. Vardas Jovaidė, kirčiuojant „i“, giminėje yra vienintelis toks, todėl moteris džiaugiasi močiutės drąsa.
Iš Vilniaus į Alytų atvykusi Jovaidė sako jau kurį laiką galvojusi apie persikraustymą. Draugė iš Alytaus paskatino išbandyti šį miestą, kurį naujoji gyventoja įvardija kaip tinkamą vidurį tarp didmiesčio ir ramesnio gyvenimo. Peržvelgusi mokyklas ji labiausiai susidomėjo Jotvingių gimnazija, o netrukus paaiškėjo, kad įstaiga ieško anglų kalbos mokytojos.
Prieš persikeldama į Alytų Jovaidė svarstė grįžti į Šakius, iš kurių yra kilusi. Ji prisimena augusi įprastoje lietuviškoje šeimoje, turėjusi draugų ir mažame mieste visada rasdavusi ką veikti. Vis dėlto baigiant mokyklą norėjosi išvykti į didesnį miestą, pažinti pasaulį, sutikti naujų žmonių ir turėti daugiau erdvės.
Moteris pabrėžia esanti zanavykė – taip vadinami Šakių krašto žmonės. Pasak jos, šakiečiai laikomi taisyklingiausiai kalbančiais žmonėmis Lietuvoje. Mokinių pastebimą jos tarmę Jovaidė vertina palankiai ir sako, kad jai tai gražu.
Studijas ji baigė Vilniaus universiteto Kauno fakultete. Apie aukštąjį mokslą rimčiau pradėjo galvoti tik dvyliktos klasės pabaigoje, o pasirinkti kryptį padėjo susidomėjimas anglų kalba ir mokytoja Audronė Cibulskienė. Jovaidę patraukė tuo metu gana nauja audiovizualinio vertimo studijų programa, todėl ji įstojo būtent į ją.
Nuo biuro darbo iki mokyklos
Mokytojos profesiją Jovaidė pasirinko neplanuotai. Palikusi darbą biure ir ieškodama naujos, dinamiškesnės veiklos, ji gavo pasiūlymą dirbti Vilniaus Fabijoniškių gimnazijoje. Kadangi jau turėjo nedaug mokytojavimo patirties ir šis darbas patiko, pasiūlymą priėmė. Fabijoniškėse ji dirbo trejus metus ir džiaugėsi kolektyvu.
Pirmąjį rytą Jotvingių gimnazijoje mokytoja šiek tiek jaudinosi dėl naujos aplinkos, mokinių ir kolegų. Tačiau pradžia praėjo sklandžiai, o rugsėjis ir pusė spalio prabėgo labai greitai.
Per pamokas Jovaidė neapsiriboja vien anglų kalbos dėstymu. Ji juokauja su mokiniais, kalbasi apie gyvenimą ir stengiasi pažinti jų asmenybes. Mokydama devintokus ir vienuoliktokus tris ar keturis kartus per savaitę, ji pabrėžia tarpusavio ryšio svarbą. Mokytoja nori, kad gimnazistai nebijotų kalbėti, klysti ir reikšti savo nuomonę.
Darbas su paaugliais, pasak jos, moko empatijos, kantrybės ir gebėjimo nepriimti visko asmeniškai. Jovaidė pripažįsta, kad mokytojo profesija yra daug sudėtingesnė, nei anksčiau manė. Iki pradėdama dirbti ji įsivaizdavo, kad mokytojas tiesiog išdėsto pamoką, ištaiso darbus ir parašo pažymius, tačiau realybėje tenka valdyti grupę vaikų ir paauglių, kurie tikrina ribas bei kantrybę.
Pirmaisiais metais, jos teigimu, kartais apimdavo bejėgiškumas, kai nepavykdavo sudrausminti mokinių nei griežtesniu, nei ramesniu tonu. Tuo metu itin svarbi buvo kolegų pagalba. Dabar, sukaupusi daugiau patirties ir susidūrusi su įvairiomis situacijomis, Jovaidė į darbą žvelgia ramiau.
Anglų kalba nėra tokia lengva, kaip gali pasirodyti
Geras mokytojas, jos manymu, turėtų būti kantrus, draugiškas ir gebėti motyvuoti. Anglų kalbos pamokose ypač svarbu kalbėti ir reikšti nuomonę, tačiau mokiniai kartais to vengia, nes bijo suklysti ar būti nesuprasti. Todėl mokytoja stengiasi sukurti tolerantišką aplinką.
Jovaidė nesutinka su nuomone, kad šiandien anglų kalbą mokyti lengva, nes visi ją jau moka. Nors dauguma paauglių geba susikalbėti kasdienėmis temomis ir supranta nemažai, mokyklos reikalavimai yra platesni: reikia išmanyti gramatiką, rašyti sudėtingų temų rašinius ir sukaupti pakankamą žodyną.
Šiuo metu ji pati mokosi ispanų kalbos Vilniaus universitete. Ilgai norėjusi jos išmokti, Jovaidė pasinaudojo galimybe įgyti ispanų kalbos mokytojo kvalifikaciją. Papildomam mokinių mokymui laiko lieka nedaug, be to, korepetitorių pasiūla yra labai didelė.
Savo anglų kalbos žinias ji stiprina nuolat supdama save šia kalba. Didžiąją dalį žiūrimo ir skaitomo turinio sudaro filmai, serialai, muzika ir užsienio naujienos anglų kalba.
Mokytoja pabrėžia, kad kalbų mokymasis kiekvienam vyksta skirtingai: vieni žodžius įsimena greitai, kitiems reikia daugiau laiko ir praktikos. Daug lemia ir motyvacija bei pasitikėjimas savimi. Žmogui, suprantančiam angliškai, tačiau nedrįstančiam kalbėti, ji pataria pradėti nuo trumpų pokalbių, palaipsniui plėsti temas ir pasirinkti pašnekovą, kuris neteistų už klaidas.
Alytuje rado ramybę ir žalumos
Alytų Jovaidė vadina tinkama vieta suaugusiam žmogui: mieste yra parduotuvių, restoranų, parkų ir lankytinų vietų. Ji pripažįsta, kad aktyviam jaunam žmogui, mėgstančiam vakarėlius ir šurmulį, miestas galėtų pasirodyti nuobodokas, tačiau pačiai alytiškės gyvenimo tempas patinka. Vilniaus kamščiai, triukšmas ir skubėjimas ją buvo pradėję varginti.
Anksčiau Alytų ji įsivaizdavo kaip pilką pramonės miestą, tačiau pirmą kartą atvykusi pavasarį nuomonę pakeitė. Jovaidę nustebino žaluma ir gamta. Kadangi ji turi šunį, abu mėgsta vaikščioti po parkus ir lankytis prie Dailidės ežerų.
Mėgstamiausia jos vieta – Mažoji Dailidė, kur, pasak Jovaidės, ramu ir jauku. Į Alytų atvykusiems žmonėms ji dažnai parodo savo maršrutą: Dainų slėnį, Kurorto parką, Dailidės ežerus ir Dzūkų alaus restoraną.
Artimiausiais metais Jovaidė norėtų Alytuje atrasti savo vietą, susikurti jaukius namus, būti apsupta artimų žmonių ir galbūt sutikti žmogų, su kuriuo galėtų kurti ateitį. Ji prisimena posakį, kad Alytus yra meilės miestas.
Laisvalaikiu Jovaidė domisi Eurovizija. Internete sutikti šio konkurso gerbėjai tapo jos draugais, o jų suburta bendruomenė kartu vyksta į Lietuvos atrankos filmavimus. Su keliais bičiuliais ji taip pat keliavo į Šveicariją stebėti Eurovizijos. „Instagram“ paskyroje „Europrietrankos“ draugai skelbia humoristinį turinį apie Lietuvos atrankos dalyvius, todėl sausį ir vasarį jų veikla ypač suintensyvėja.
Po sunkios dienos mokykloje Jovaidei atsipalaiduoti padeda skanus maistas, geras filmas ir pasivaikščiojimas lauke. Artimiausi žmonės ją apibūdintų kaip linksmą, drąsią, nuoširdžią ir iššūkių nebijančią asmenybę.
Mokinius, jos manymu, galėtų nustebinti tai, kiek įvairios veiklos telpa mokytojos gyvenime už klasės durų. Jovaidė mėgsta atrasti, keliauti ir patirti naujų dalykų, tačiau ne visas šias istorijas kol kas nori atskleisti.
Publikacijų ciklas „Po vardu – alytiškis“ kviečia susipažinti su Alytaus gyventojais, kurių reti vardai slepia asmeniškas istorijas, prasmes ir išskirtinius gyvenimo pasakojimus.
