NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Aleksas Grinkevičius pareiškė, kad Rusijai pradėjus agresiją Aljansas smūgiuotų ne tik puolančioms pajėgoms, bet ir jų vadavietėms. Ekspertų vertinimu, tokie pareiškimai rodo besikeičiantį NATO požiūrį į atgrasymą.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Atlantic Council“ ekspertė dr. Agnia Grigas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.
JAV spaudimas Ukrainai gali būti susijęs su vidaus politika
Vašingtonas vis griežčiau ragina Ukrainą neatakoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų. A. Grigos teigimu, tokį spaudimą iš dalies galima aiškinti JAV vidaus politikos aplinkybėmis.
Ekspertė pasakojo, kad praėjusią savaitę lankydamasi Vašingtone bendravo su respublikonais ir iš jų nuotaikų suprato, jog šie tikisi lapkričio 3 dieną pralaimėti tiek Atstovų Rūmų, tiek Senato rinkimus.
Jos vertinimu, Donaldas Trumpas tokiomis žinutėmis gali mėginti parodyti, kad veikia amerikiečių naudai ir siekia mažesnių kainų. A. Grigas pabrėžė, kad degalų kaina JAV gyventojams daro didelę įtaką politinėms nuotaikoms – nuo jos dažnai priklauso, kaip vertinamas prezidentas.
NATO turi ne tik reaguoti, bet ir įvardyti atsaką
Pristačiusi savo studiją Atlanto taryboje, A. Grigas akcentavo, kad NATO daug dėmesio skiria tradicinei karinei gynybai ir didina išlaidas, tačiau hibridinis karas, provokacijos bei hibridinės atakos nesibaigia.
Pasak jos, būtina daugiau investuoti į šią sritį ir aiškiai parodyti Rusijai, kokia kaina jai grėstų už kiekvieną provokaciją ar kinetinę ataką. Šiuo metu, ekspertės teigimu, Maskva nepatiria pakankamų kaštų ar bausmių už tokius veiksmus.
A. Grigas taip pat pabrėžė, kad Lietuva ir kitos fronto linijos valstybės prisiima pernelyg didelę naštą: jos turi atremti atakas, remti Ukrainą, stiprinti visuomenę ir didinti gynybos pajėgumus. Todėl, jos manymu, šiam regionui būtina tiek Vašingtono, tiek Europos parama.
Reaguodama į pranešimus apie į Lietuvą atvykstančius JAV karius, kurių pirmieji jau pasiekė Pabradę, A. Grigas teigė pastebinti NATO retorikos pokyčius. Jos vertinimu, Aljanso komunikacija neturėtų apsiriboti vien reagavimu, baime ar panika, nes NATO pajėgumai yra gerokai didesni už Rusijos.
Ekspertė mano, kad Aljansas pradeda demonstruoti savo galimybes ir siunčia Maskvai signalą neperžengti ribų.
Europa turi sustiprinti NATO karinį atsaką
E. Bajarūnas patikslino, kad generolas A. Grinkevičius eina dvi pareigas – jis vadovauja Amerikos pajėgoms Europoje ir yra NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas. Tokia dviguba struktūra susiformavo nuo Šaltojo karo laikų ir NATO įkūrimo, o jos esmė – kad JAV pajėgos Europoje tampa NATO pajėgomis.
Ambasadorius teigė pritariantis minčiai, kad vien atsparumo ir reagavimo nepakanka. Visuomenės atsparumas dezinformacijai, elektros sistemų apsauga ir pasirengimas dronų atakoms yra būtini, tačiau jei Rusija matys tik pasyvų atsaką, ji gali būti skatinama tęsti provokacijas.
Jo teigimu, NATO ir Europos Sąjunga turi aiškiai įspėti, kad konkretūs Rusijos veiksmai sulauks atsako, kuris jai kainuos finansiškai ir struktūriškai. Tarp galimų priemonių jis paminėjo papildomas sankcijas, didesnius finansinės veiklos Europoje ir visoje transatlantinėje erdvėje apribojimus bei diplomatų išsiuntimą.
E. Bajarūnas pabrėžė, kad amerikiečių karių buvimas Lietuvoje yra labai svarbus, tačiau tuo pat metu Europa turi stiprinti savo karinius pajėgumus. Jis išskyrė komisarą Andrių Kubilių, plėtojantį europinės gynybos, ypač gynybos pramonės, kryptį.
Pasak ambasadoriaus, Europos gynybos pajėgumai neturėtų būti kuriami atskirai nuo NATO – jie turi papildyti Aljansą ir būti į jį tiesiogiai įtraukti. Todėl svarbiausia ne kurti dvi atskiras NATO ir Europos Sąjungos sistemas, o užtikrinti jų veiksmų suderinimą.
E. Bajarūnas aiškino, kad NATO suteikia karinius pajėgumus, o Europa gali pasitelkti savo stiprybes – sankcijas, ekonomiką ir energetiką. Jo teigimu, būtent šiose srityse Europa gali daryti Rusijai didžiausią spaudimą, o sankcijos, prie kurių prisideda ir kurias inicijuoja Lietuva, yra europinės.
Į Lietuvą atvykstantys JAV kariai, jo vertinimu, yra svarbus atgrasymo signalas Rusijai. Maskvai reikšminga žinoti, kad šalia vokiečių ir kitų NATO pajėgų Lietuvoje, netoli Pabradės, bus ir amerikiečių kariai.
Vis dėlto ambasadorius pabrėžė, kad be europinio dėmens tai būtų tik pusė darbo. Vokietijos pajėgų buvimas Lietuvoje jau yra nuolatinis ir visiškai integruotas į šalies struktūras, todėl kartu su JAV karių atvykimu tai tampa papildoma atgrasymo priemone.
Svarbiausias dienos naujienas, ekspertų ir politikų įžvalgas bei komentarus kiekvieną darbo dieną galima išgirsti laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
