Pranešimai apie JAV palydovinio interneto sistemos „Starlink“ veikimo Ukrainoje ribojimus išryškino, kokia svarbi ši technologija Kyjivui tiek puolant, tiek ginantis nuo Rusijos invazijos, teigia analitikai ir stebėtojai.
Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas, pageidavęs likti neįvardytas, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad „Starlink“ duomenų perdavimo sparta buvo apribota.
Pokyčiai fiksuoti tuo metu, kai vėl paaštrėjo Kyjivo ir Vašingtono santykiai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas, siekdamas mažinti pasaulines degalų kainas, nusprendė pirkti rusišką dyzeliną ir ragina abi konflikto šalis nutraukti smūgius energetikos infrastruktūrai.
D. Trumpui vis labiau kritikuojant Ukrainos atakas prieš Rusijos energetikos objektus, kilo nuogąstavimų, kad Jungtinės Valstijos gali imtis atsakomųjų veiksmų. Tarp galimų priemonių minimas dalijimosi žvalgybos informacija nutraukimas arba „Starlink“ veikimo sulėtinimas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį, Rusijai atakuojant šalį, pripažino, kad kilo „tam tikrų sunkumų […] dėl „Starlink“ ir žvalgybos informacijos“. Jis pabrėžė, kad Ukraina tikisi partnerystės su JAV ir nori būti sąžininga, atvira bei stipri partnerė.
Keli Ukrainos šaltiniai teigė, kad sistema dabar nutraukia ryšį tarp palydovo ir antenos, kai pastaroji juda didesniu nei maždaug 160 km per valandą greičiu. Dėl to mobilios Ukrainos karinės priemonės, įskaitant bepiločius orlaivius, ryšį praranda viršijusios šį greitį.
Dronai yra vieni svarbiausių ginklų kare, prasidėjusiame 2022 m., kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą.
Ukrainos gynybos ministerijos šaltinis, kalbėjęs AFP su anonimiškumo sąlyga, teigė, kad apribojimai apsunkina dronų misijas, ypač perėmimo ir vidutinio nuotolio smūgių operacijas. Taip pat, pasak jo, sumažėjo galimybės užtikrinti logistiką fronte, vykdyti žvalgybą ir perduoti ryšio signalus.
Galimas poveikis vidutinio nuotolio smūgiams
Europos pramonės šaltinis, taip pat nepaskelbęs savo pavardės, sakė, kad „Starlink“ ryšys puolamosiose operacijose buvo itin veiksmingas atakuojant radarus, priešlėktuvinės gynybos sistemas ir saugomus objektus.
Palydovinis signalas leidžia operacijas vykdyti labai mažame aukštyje. Skirtingai nei antžeminės stotys, jis nėra taip ribojamas radijo horizonto ir Žemės kreivumo.
Šaltinio teigimu, „Starlink“ signalą slopinti labai sunku, o tam reikia daug energijos.
Vis dėlto dabartiniai ribojimai neturėtų paveikti Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių, ypač atakų prieš Rusijos teritorijos gilumoje esančias naftos perdirbimo gamyklas, nes ten „Starlink“ palydovinio ryšio sistema neveikia.
Tačiau jie gali smarkiai paveikti vidutinio nuotolio smūgius okupuotame Krymo pusiasalyje, Rusijos kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose ir Juodojoje jūroje, sakė Lione įsikūrusio Strateginių ir gynybos studijų instituto (IESD) tyrėjas Yohannas Michelis.
Dar svarbesnis išbandymas Ukrainai gali būti gebėjimas apsiginti nuo masinių Rusijos dronų atakų.
Susirūpinimas kyla tuo metu, kai Ukrainos oro gynybos sistemų atsargos senka, o artėjant žiemai Rusija stiprina smūgius energetikos infrastruktūrai, siekdama palaužti gyventojų moralę.
„Ukrainos priklausomybė yra didžiulė“
Y. Michelis teigė, kad Ukrainos priklausomybė nuo „Starlink“ yra didžiulė, nes nuo šios sistemos priklauso didelė dalis šalies ryšių.
Jo vertinimu, dėl apribojimų buvo sutrikdyta nemažai misijų, o Ukraina prarado galimybę kovoti su Rusijos reaktyviniais dronais.
S. Beskrestnovas nurodė, kad Ukraina „Starlink“ naudoja dronams perimti, tačiau iki šiol nebuvo aiškiai paaiškinta, kaip tiksliai tai vykdoma.
Kol kas nėra patvirtinta, kad ryšio apribojimai susiję su įtampa tarp Vašingtono ir Kyjivo, tačiau analitikai tokios versijos neatmeta.
Y. Michelio teigimu, reikės palaukti kelias dienas ir stebėti, ar problema išliks, ar ji bus paplitusi plačiai, ar apsiribos tik Ukraina.
Jis taip pat sakė, kad galimų paaiškinimų spektras platus: nuo amerikiečių spaudimo Ukrainai dėl smūgių, trikdančių dyzelino tiekimą, iki paprastesnės priežasties, pavyzdžiui, programinės įrangos atnaujinimo.
