Į Lietuvą jau pradėjo atvykti naujos rotacijos JAV kariai. Pirmieji jų kol kas sudaro nedidelę dalį, tačiau per mėnesį šalyje turėtų dislokuotis apie tūkstantis amerikiečių kartu su karine technika. Lietuvos politikai vis dar tikisi, kad Vašingtoną pavyks įtikinti įkurti ir nuolatinę karių bazę.
Nors Donaldas Trumpas šią idėją buvo įvertinęs palankiai, Pentagone sprendimai kol kas nejuda. Tuo metu net ir rotacinės JAV pajėgos kelia nepasitenkinimą Kremliui bei Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai. Minsko režimo lyderis toliau tvirtina, esą Vakarai ruošiasi pulti Rusiją ir Baltarusiją.
Į Pabradę grįžta JAV kariai
2019 metais, per pirmąją Donaldo Trumpo kadenciją, Jungtinės Valstijos nusprendė Lietuvoje dislokuoti rotacinį sunkųjį batalioną. Tai tapo reikšmingu pokyčiu, o į šalį atvykstančią amerikiečių karinę techniką dalis Lietuvos gyventojų pasitiko dėkodami.
Šiemet, nutrūkus karių rotacijai, kilo klausimų, ar Lietuva neliks be JAV karių apsaugos. Valdžios atstovai tikino, kad rotacinis modelis bus tęsiamas, o vakar į šalį atvyko pirmieji naujos pamainos kariai.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad rotacija prasidėjo maždaug 100 karių atvykimu. Dar numatyta 10–12 tokių atvykimų, kurie tęsis kitą savaitę, o iki lapkričio vidurio Lietuvoje visa apimtimi turėtų būti dislokuoti du batalionai.
Iš viso į Pabradę sugrįš apie tūkstantis JAV karių. Vienas iš batalionų bus sunkusis ir turės „Abrams“ tankus, o kitas – inžinerinis.
Prezidento patarėjas Deividas Matulionis šį kontingentą pavadino vienu svarbiausių elementų, stiprinančių Lietuvos gynybą ir bendras atgrasymo pastangas. Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala pabrėžė, kad didesnis amerikiečių karių skaičius NATO rytiniame flange stiprina viso regiono saugumą ir neabejotinai nelieka nepastebėtas Maskvoje.
Lietuva siekia nuolatinio JAV karių buvimo
Į Lietuvą atvykę amerikiečiai čia turėtų likti iki kitų metų vidurio. Pagal įprastą tvarką juos vėliau turėtų pakeisti kita rotacija, tačiau Lietuva, sekdama Lenkijos pavyzdžiu, norėtų nuolatinės JAV karių bazės.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad Lietuva Vašingtonui pateikė pakankamai argumentų ir pavyzdžių, jog galėtų užtikrinti geriausias sąlygas amerikiečių pajėgoms.
Vis dėlto, nors D. Trumpas šią galimybę buvo įvertinęs pozityviai, konkrečių pokyčių kol kas nėra. D. Matulionis sakė, kad šiuo klausimu reikalai nepajudėjo, tačiau Krašto apsaugos ministerija turėtų pradėti oficialias diskusijas su Pentagonu.
TV3 žiniomis, ministerija dar rengia pasiūlymą ir pristatymą, kuriuo tikimasi sudominti Pentagono planuotojus. L. Kojala ragino kelti ambicingiausius tikslus, net jei šiuo metu jie neatrodo patys realiausi.
JAV bazės idėja nepatinka Minskui ir Maskvai
Vien diskusijos apie nuolatinį JAV karių buvimą Lietuvoje kelia nepasitenkinimą Kremliui ir Aliaksandrui Lukašenkai.
Neteisėtas Baltarusijos prezidentas teigė, kad Europos valstybės, taip pat ir Lietuvos kaimynės, beprecedentiškai didina karines išlaidas bei plečia karinių pratybų mastą ir skaičių. Jo teigimu, tai esą rodo Vakarų pasirengimą pulti Rusiją ir Baltarusiją, todėl Baltarusijos kariams reikia ruoštis galimam karui.
A. Lukašenka taip pat pareiškė, kad jeigu agresija įvyktų, ji galėtų kilti tik iš Vakarų, o ne iš Baltarusijos pusės. D. Matulionis šiuos teiginius įvertino kaip dar vieną panašių A. Lukašenkos pareiškimų seriją.
Tuo metu Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba paskelbė informaciją apie Rusijos planus Europoje. Tarnyba perspėjo, kad Kremlius neatsisako tiesioginės karinės konfrontacijos su NATO galimybės.
„Būtų klaida manyti, kad Rusija atsisakė tiesioginės karinės konfrontacijos su Europa perspektyvos. Priešingai, Maskva tai laiko vienu iš karinių konfliktų scenarijų iki 2045 metų. Šeši iš jų vienu metu siejami su Šiaurės Europa. Taip pat aktyviai kuriami scenarijai, susiję su Lenkija ir Baltijos šalimis“, – skelbiama pranešime.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius sakė, kad Ukrainos žvalgybos informacijos ignoruoti negalima, tačiau ją būtina palyginti su Lietuvos turimais duomenimis. Jis taip pat pripažino, kad ukrainiečių vertinimuose gali būti ir tam tikrų siekių, pateikiamų kaip žvalgybinė informacija.
Lietuvos žvalgyba savo ruožtu ramina, kad plataus masto puolimo tikimybė šiuo metu yra maža. Vis dėlto išskiriamos hibridinės grėsmės. Po įvykių Latvijos pasienyje perspėta, kad panašių išpuolių galimybė gali kilti ir prie Lietuvos sienos.
R. Sinkevičius teigė negalintis atskleisti daug detalių, nes dalis informacijos yra slapta, tačiau paminėjo galimus neramumus pasienyje.
Vidaus reikalų ministras tą pačią dieną pranešė paprašęs pratęsti karių pagalbą pasieniečiams, saugantiems sieną su Kaliningradu. Kariai pasienyje turėtų likti iki lapkričio.
