Teisingumo ministerija vertina teisines galimybes reguliuoti su Maskvos patriarchatu susijusios Stačiatikių bažnyčios veiklą. Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė pabrėžia, kad sprendimams būtina platesnė diskusija ir kelių institucijų bendradarbiavimas.
Trečiadienį žurnalistams ministrė teigė, jog teisinių priemonių reikia ieškoti, tačiau tai sudėtinga dėl Konstitucijoje įtvirtinto Bažnyčios atskyrimo nuo valstybės, todėl valstybės reguliavimo galimybės šioje srityje yra ribotos.
Pasak R. Tamašunienės, Teisingumo ministerijoje jau vyko susitikimas su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu. Jame aptartos galimos priemonės reaguojant į grėsmes, kylančias ne vien iš Stačiatikių bažnyčios.
Ministrė taip pat įvertino Estijos sprendimą įstatymu riboti su Maskvos patriarchatu susijusios Stačiatikių bažnyčios veiklą ir panaikinti jos ryšius su Maskva.
R. Tamašunienė sakė, kad Lietuvos ir Estijos aplinkybės nėra vienodos, todėl Estijoje pasirinkti sprendimai negali būti tiesiogiai perkelti į Lietuvos teisę. Vis dėlto Lietuvoje taip pat ieškoma teisinių priemonių, kurios padėtų suvaldyti grėsmes, susijusias su religinių bendruomenių veikla.
Ministrės vertinimu, su Maskvos patriarchatu susijusi Stačiatikių bažnyčios dalis ėmėsi veiksmų, kad nepalaikytų karo ir agresijos naratyvo. Tačiau, jos teigimu, priklausomybė nuo Maskvos patriarchato dėl to neišnyko.
R. Tamašunienė išskyrė du galimus veikimo būdus: teisinių ribojimų taikymą ir alternatyvos tikintiesiems sukūrimą, kartu palaikant dialogą su bendruomenėmis. Kaip vieną iš alternatyvų ji paminėjo sparčiau besiplečiančią Konstantinopolio stačiatikių bažnyčią.
Ministrė pabrėžė, kad reikėtų neapsiriboti vien draudimais, bet taip pat siūlyti kitą pasirinkimą ir kalbėtis su žmonėmis bei Bažnyčia.
Anot jos, ministerija turi informacijos, jog su Maskvos patriarchatu susijusioje Stačiatikių bažnyčioje atsisakyta maldos žodžių už Maskvos patriarchatą ir patriarchą Kirilą. Esą dabar meldžiamasi už taiką ir vienybę Lietuvos Bažnyčioje.
R. Tamašunienė pridūrė, kad VSD šiuo metu vykdo išsamesnį tyrimą.
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai (Maskvos patriarchatui) priklausę Lietuvos dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas susidūrė su vadovybės nepalankumu.
2022 m. vasarą Maskvos patriarchatas šiuos kunigus pašalino iš kunigų luomo, nes jie kritikavo patriarchą Kirilą, palaikiusį Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Tuo metu Lietuvos stačiatikių bažnyčia aiškino, kad griežtos nuobaudos skirtos dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir kitų priežasčių.
Nepriklausomos Lietuvos istorijoje tai buvo pirmasis atvejis, kai ortodoksų dvasininkams pritaikytos tokios nuobaudos.
2024 m. pradžioje Lietuvoje taip pat nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Lietuvos žvalgybos tarnybos įspėja, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos, nepaisant jų siekio tapti savarankiškomis, tebėra priklausomos nuo Maskvos patriarchato.
VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos vertina, kad Kremlius, naudodamasis šiomis vyskupijomis, skleidžia savo ideologiją ir stiprina įtaką užsienio valstybėse.
