Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį nutarė grąžinti parlamentarui Ignui Vėgėlei tobulinti jo inicijuotas Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas. Jomis siūloma įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę už per visuomenės informavimo priemones išsakytus grasinimus nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą.
Už projekto grąžinimą iniciatoriui balsavo 5 komiteto nariai, o 3 susilaikė.
Sprendimas priimtas įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės ir kitų specialistų pateiktas pastabas. Abejonių kilo todėl, kad dabar galiojantis Baudžiamasis kodeksas jau numato atsakomybę už grasinimus nužudyti ar sunkiai sužaloti žmogų.
Vis dėlto komitetas nusprendė projekto neatmesti. Pataisas siūloma toliau tobulinti atsižvelgiant į gautas pastabas.
Po balsavimo TTK pirmininkas Julius Sabatauskas sakė, kad komitetas rinkosi iš dviejų galimybių – projektą atmesti arba grąžinti tobulinti, ir buvo pasirinktas antrasis variantas.
I. Vėgėlė aiškino, kad jo siūlymu siekiama pašalinti teisinio reguliavimo spragą. Pasak parlamentaro, viešai paskelbti grasinimai gali būti nelaikomi realiai įvykdytinais, tačiau kartu paskatinti kitus žmones imtis smurto.
Parlamentaro teigimu, asmuo, viešai per visuomenės informavimo priemonę grasinantis nužudyti ar sužaloti kitą žmogų, gali neturėti tikro ketinimo pats tai padaryti. Tačiau toks pareiškimas, paskelbtas viešai, esą tampa itin pavojingas, nes kiti asmenys gali įvykdyti tokį kvietimą.
I. Vėgėlė taip pat priminė 2025 m. viešai transliuotų grasinimų atvejį. Jo teigimu, šias transliacijas stebėjo tūkstančiai žmonių, o dėl jose dalyvavusių asmenų veiksmų policija pradėjo ikiteisminius tyrimus, tačiau jie buvo pradėti dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Pagal projektą už tokias veikas galėtų būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Baudžiamąją atsakomybę taip pat siūloma nustatyti už viešus kvietimus nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą.
Tokiais atvejais atsakomybė būtų taikoma gavus nukentėjusio asmens skundą, jo teisėto atstovo pareiškimą, prokuroro reikalavimą arba pradėjus ikiteisminį tyrimą ir nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.
Be to, projektu siūloma keisti BK 170 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią atsakomybę už viešą smurto kurstymą prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, tautybės, religijos, įsitikinimų ar kitų įstatyme nurodytų požymių.
Už tokį kurstymą, taip pat jo finansavimą ar kitokį materialinį rėmimą, būtų galima skirti laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų arba švelnesnes sankcijas.
