Rusija religines institucijas pasitelkia politinei įtakai, propagandai ir dezinformacijai skleisti, todėl su Maskvos patriarchatu susijusių struktūrų veiklą reikėtų vertinti ir nacionalinio saugumo požiūriu. Tai trečiadienį pristatydami tarptautinį analitinį tyrimą teigė Religijos laisvės tyrimų centro „Libertas Fidei“ atstovai.
Analizėje nagrinėjamas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo pateisinant karą prieš Ukrainą, jos veikla Europos Sąjungoje, taip pat su Maskvos patriarchatu susijusių organizacijų tinklas, finansavimo šaltiniai ir galimybės šias struktūras naudoti Kremliaus įtakai plėsti.
Parapijų – šimtai, organizacijų – daugiau nei tūkstantis
Tyrimą pristatė „Libertas Fidei“ vykdomasis direktorius ir Vilniaus universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Sergijus Šumylo. Jis pabrėžė, kad Maskvos patriarchato tinklą Europoje sudaro ne vien parapijos.
S. Šumylos pateiktais duomenimis, Baltijos šalyse veikia 215 Maskvos patriarchatui priklausančių parapijų: 52 iš jų yra Lietuvoje, 125 – Latvijoje, o 37 – Estijoje. Europos Sąjungoje tokių parapijų skaičius siekia maždaug 670–700. Įtraukus mokyklas, kultūros centrus, fondus ir kitas organizacijas, bendras su šiomis struktūromis susijusių organizacijų skaičius viršija tūkstantį.
Kalbėdamas apie kitų Europos šalių patirtį, S. Šumylo minėjo galimus religinių struktūrų ryšius su Rusijos žvalgyba. Jo teigimu, kai kuriais atvejais tokios organizacijos gali būti pasitelkiamos ne tik tikėjimo, bet ir politiniams ar saugumo tikslams.
„Sprendimai smarkiai susiję su Maskva“
Konferencijoje dalyvavusi Seimo narė ir buvusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lietuvoje veikiančios Maskvos patriarchato struktūros nėra visiškai savarankiškos. Jos vertinimu, sprendimai dėl paskyrimų, vadovavimo ir kitų procesų tebėra glaudžiai susiję su Maskva.
I. Šimonytė pažymėjo, kad Maskvos patriarchato įtaka Lietuvoje yra ribota, tačiau kitose valstybėse tokios religinės struktūros gali būti kur kas aktyviau naudojamos kišimuisi į vidaus politiką.
Buvusi premjerė taip pat komentavo Estijos pastangas įstatymu nutraukti stačiatikių bažnyčios ryšius su Maskvos patriarchatu. Jos teigimu, vien teisinis sprendimas nebūtinai panaikina faktinius ir kanoninius ryšius, todėl ji nerekomenduotų rinktis kelio, kai priimamas įstatymas ir organizacija paprasčiausiai uždraudžiama.
I. Šimonytės vertinimu, Lietuva turėtų stiprinti Konstantinopolio patriarchato egzarchatą, o su Maskvos patriarchatu siejamas grėsmes vertinti individualiai – atsižvelgiant į konkrečių žmonių veiksmus ir galimus pažeidimus.
Ragina religijos klausimą vertinti ir per saugumo prizmę
„Libertas Fidei“ valdybos pirmininkas Vytautas Bruveris teigė, kad su Maskvos patriarchatu susijusių struktūrų veikla neturėtų būti analizuojama vien religijos laisvės kontekste. Jo manymu, būtina atsižvelgti ir į nacionalinio saugumo aspektą.
V. Bruveris taip pat kritikavo Lietuvos valdžios atstovų viešą bendravimą su asmenimis, siejamais su Maskvos patriarchatu. Anot jo, tokie kontaktai gali sudaryti dviprasmišką įspūdį.
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai, arba Maskvos patriarchatui, priklausę Lietuvos dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas susidūrė su vadovybės sankcijomis.
2022 m. vasarą Maskvos patriarchatas šiuos kunigus pašalino iš kunigų luomo, nes jie kritikavo patriarchą Kirilą, palaikiusį Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Tuo metu Lietuvos stačiatikių bažnyčia aiškino, kad griežtos priemonės pritaikytos dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir kitų priežasčių.
Nepriklausomos Lietuvos istorijoje tai buvo pirmas atvejis, kai ortodoksų dvasininkams skirtos tokios nuobaudos.
2024 m. pradžioje Lietuvoje taip pat nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.
Vis dėlto Lietuvos žvalgybos tarnybų parengtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos, nepaisant jų siekio tapti savarankiškomis, tebėra priklausomos nuo Maskvos patriarchato.
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, Kremlius, naudodamasis šiomis vyskupijomis, skleidžia savo ideologiją ir stiprina įtaką užsienio valstybėse.
