Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sukritikavo politikus, dalyvaujančius su Maskvos patriarchatu siejamuose renginiuose arba siunčiančius šiai institucijai palankius politinius signalus. Jos teigimu, atsižvelgdamos į Valstybės saugumo departamento (VSD) įvardytas grėsmes, institucijos turėtų įvertinti ir su patriarchatu susijusių švietimo įstaigų veiklą.
Trečiadienį po Religijos laisvės tyrimų centro „Libertas Fidei“ spaudos konferencijos žurnalistams kalbėjusi I. Šimonytė pabrėžė, kad politikai turėtų vengti Maskvos patriarchatui palankių veiksmų. Konferencijoje buvo pristatytas tyrimas apie religijos pasitelkimą kaip įtakos priemonę Lietuvos ir Europos saugumui.
Politikė teigė pastebinti politikų dalyvavimą su Maskvos patriarchatu susijusiuose renginiuose ir viešuose pristatymuose, taip pat teigiamų politinių signalų siuntimą. Anot jos, taip elgtis nederėtų, ypač turint omenyje VSD ataskaitoje pateiktą vertinimą.
VSD vertinimas, pasak Šimonytės, turėtų paveikti institucijų sprendimus
I. Šimonytės teigimu, šių metų VSD ataskaitoje pirmą kartą Maskvos patriarchatą įvardijus kaip grėsmę, ši išvada turėtų būti svarbi sprendžiant ir su švietimo įstaigomis susijusius klausimus.
Buvusi premjerė pažymėjo, kad VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas paprastai tokių vertinimų nepateikia be pagrindo. Todėl, jos manymu, institucijos turėtų iš naujo įvertinti su šia grėsme susijusius sprendimus, įskaitant švietimo įstaigoms išduodamas licencijas.
Pasak politikės, taip pat reikėtų išsiaiškinti, ar tokios įstaigos nėra naudojamos neigiamam poveikiui Lietuvos visuomenei daryti.
I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad Maskvos patriarchato įtaka Lietuvoje gali būti palaikoma per įvairias organizacijas ir ugdymo įstaigas. Jos vertinimu, tai įmanoma net ir tuo atveju, kai viešai nekartojamos visuomenei nepriimtinos patriarcho Kirilo nuostatos.
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai, dar vadinamai Maskvos patriarchatu, priklausę Lietuvos dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas susilaukė vadovybės nepalankumo.
2022 metų vasarą Maskvos patriarchatas šiuos kunigus pašalino iš kunigų luomo, nes jie kritikavo patriarchą Kirilą, palaikiusį Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Tuo metu Lietuvos stačiatikių bažnyčia teigė, kad griežtų sankcijų priežastys buvo priesaikos sulaužymas, melagingi pranešimai ir kiti pažeidimai.
Nepriklausomos Lietuvos istorijoje tai buvo pirmas atvejis, kai ortodoksų dvasininkams skirtos tokios nuobaudos.
2024 metų pradžioje Lietuvoje taip pat nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.
Lietuvos žvalgybos tarnybų parengtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos, nepaisant siekio tapti savarankiškomis, išlieka priklausomos nuo Maskvos patriarchato.
VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, Kremlius, naudodamasis šiomis vyskupijomis, skleidžia savo ideologiją ir stiprina įtaką užsienio valstybėse.
