Apie Lietuvoje pastebimas sukčiavimo tendencijas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė ir Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.
Sukčiavimo mastas mažėja, tačiau problema neišnyko
Finansų įstaigų Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrui pateikiamus duomenis kol kas galima lyginti tik pagal pirmuosius metų pusmečius. Šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, užfiksuota mažiau nukentėjusių žmonių ir pavogta mažiau pinigų.
Praėjusių metų pirmąjį pusmetį nuo sukčių nukentėjo apie 8 tūkst. asmenų, o šių metų pirmąjį pusmetį – 7 tūkst. Gyventojų lėšų pernai tuo laikotarpiu buvo pavogta 11,5 mln. eurų, šiemet – daugiau kaip 8 mln. eurų.
D. Uosytės vertinimu, tokie skaičiai rodo, kad bankų, operatorių ir policijos taikomos prevencinės priemonės pradeda duoti rezultatų. Situacijai įtakos turi ne tik Lietuvoje gyvenančių žmonių elgesys, bet ir pačių sukčių veikla.
Vasaros pabaigoje Ukrainoje buvo nustatyti ir likviduoti 94 sukčiavimo centrai. Po jų uždarymo telefoninio sukčiavimo atvejų Lietuvoje ir Baltijos šalyse sumažėjo beveik iki minimalaus lygio.
Pasak D. Uosytės, veiksmingiausia prevencija pasiekiama tada, kai ją vykdo ne tik bankai ir ryšio operatoriai, bet ir teisėsauga. Tikimasi, kad mažėjanti tendencija atsispindės ir trečiojo ketvirčio duomenyse, nors sukčiavimas visiškai neišnyks.
Žinutės apie baudas tebėra viena dažniausių pinklių
Lietuvoje išlieka aktyvus duomenų viliojimas, dar vadinamas „phishing“. Gyventojams siunčiamos žinutės apie tariamas baudas, nesumokėtus mokesčius ar būtinybę patikslinti prekių pristatymo adresą.
Neseniai žmonės masiškai gavo pranešimus, raginančius sumokėti baudą, nors nebuvo aišku, už kokį pažeidimą ji skirta. Nepaisant to, dalis gyventojų spaudė žinutėse pateiktas nuorodas ir atliko mokėjimus.
D. Uosytė ragina vertinti žinutės turinį, siuntėją, nurodomas nuorodas ir svetaines, į kurias jos nukreipia. 2025 metais duomenų viliojimas buvo viena aktyviausių sukčiavimo rūšių – užfiksuota apie 17 tūkst. tokių atvejų. Šių metų pirmąjį pusmetį dėl šio būdo nukentėjo apie 3 tūkst. žmonių.
Tarp kitų aktyvių sukčiavimo rūšių fizinių asmenų atžvilgiu išlieka investicinis sukčiavimas ir atvejai, kai sumokėjus už prekę ji taip ir negaunama.
Net oficialiai atrodantis numeris negarantuoja, kad skambina bankas
D. Kuliešius pabrėžė, kad vien telefono ekrane matomu numeriu pasikliauti negalima. Sukčiai gali suklastoti tiek numerį, tiek skambinančios įmonės pavadinimą ir prisistatyti banko ar investicinės bendrovės atstovais.
Nuo 2023 metų pabaigos galiojančios Ryšių reguliavimo tarnybos taisyklės leidžia ryšio paslaugų teikėjams ir įmonėms, teikiančioms paslaugas vartotojams, pavyzdžiui, SEB bankui ar Lietuvos paštui, suderinti skambučių ir žinučių identifikacinius požymius.
Pagal šiuos požymius operatoriai gali užtikrinti, kad vartotojus pasiektų tik atitinkantys skambučiai ir pranešimai. Vis dėlto tokia apsaugos priemonė nėra privaloma – paslaugų teikėjai ją pasirenka savo nuožiūra. Žinoma, kad sutartis yra sudariusi didžioji dalis pagrindinių paslaugų teikėjų, tačiau ne visi.
Pastarosiomis savaitėmis gyventojai buvo raginami sumokėti baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus arba prisijungti prie „Regitros“ svetainės. D. Kuliešius neatmetė, kad tokie pranešimai gali pasiekti vartotojus iš paslaugų teikėjų, kurie dar nėra suderinę identifikacinių požymių.
Sukčiai nuo skambučių pereina prie žinučių
Nuo liepos mėnesio pastebimai sumažėjo skambučių skaičius. Tai siejama ir su Ukrainoje atliktomis kratomis, ir su Lietuvos bei kaimyninių valstybių priemonėmis, skirtomis klaidingiems bei žalingiems skambučiams nustatyti.
Liepos mėnesį buvo pasiektas pikas – per savaitę užfiksuota apie milijoną skambučių. Nuo rugpjūčio sukčiai daugiau dėmesio skyrė žinutėms. Kalbama ne tik apie įprastas SMS, bet ir pranešimus „Messenger“, „WhatsApp“ bei „Telegram“ platformose.
Tokiais pranešimais gyventojai viliojami paspausti nuorodas, pateikti asmens duomenis ir prarasti pinigus. Nors šiuo metu blokuojamų skambučių skaičius nėra didelis, gerokai padaugėjo pranešimų apie žalingas žinutes įvairiose platformose.
Pranešimai apie įtartinus numerius padeda institucijoms
Gyventojų pranešimai apie įtartinus numerius išlieka vienu veiksmingiausių būdų operatoriams nustatyti žalingą srautą, net jeigu sukčiai numerius nuolat keičia.
Anksčiau per dieną būdavo gaunama apie 150 tokių pranešimų, o dabar jų skaičius sumažėjo iki maždaug 50. Tai taip pat siejama su mažesniu sukčių aktyvumu.
Gauta informacija centralizuotai kaupiama vienoje sistemoje. Ją mato policija, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, operatoriai ir Ryšių reguliavimo tarnyba. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, gavęs duomenis, gali blokuoti žalingas nuorodas.
Pranešimai leidžia institucijoms analizuoti, iš kokio tinklo siunčiamas skambutis, kokiu keliu jis keliauja, ar tai pavienis atvejis, ar vienu numeriu vykdomas didelis skambučių srautas. Atsižvelgiant į rezultatus, galima blokuoti nuorodas ar imtis kitų veiksmų, taip apsaugant didesnę visuomenės dalį.
Šią „Dienos pjūvio“ laidą remia Medijų rėmimo fondas.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
