Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) projektui, skirtam oro erdvės stebėjimo pajėgumams stiprinti, Europos Komisija (EK) numatė 32,1 mln. eurų. Apie tai trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).
VRM nurodė, kad VSAT projektas pasirinktas finansuoti pagal 2021–2027 metų Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės kvietimą.
Projekto metu planuojama statyti bokštus, kuriuose būtų įrengtos oro erdvės stebėjimo sistemos, radarai ir dronų neutralizavimo įranga. Taip pat numatyta įsigyti ilgojo ir trumpojo nuotolio dronų bei rengti jų operatorių mokymus.
Darbus ketinama pradėti šių metų gruodį, o projektą užbaigti 2029 metų gruodį.
Vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno teigimu, EK skiriamas finansavimas padės Lietuvai ir visam rytų pasienio regionui sustiprinti oro erdvės stebėjimą bei veiksmingiau saugoti valstybės sieną pasikeitus geopolitinei padėčiai.
Ministras pažymėjo, kad dabartinė saugumo situacija ir regione išaugęs hibridinių grėsmių lygis verčia nuolat stiprinti sienos apsaugą bei diegti šiuolaikines stebėjimo technologijas. Jo teigimu, oro erdvės kontrolė tampa vis svarbesne bendros sienos apsaugos sistemos dalimi. M. Katelynas taip pat padėkojo Europos Komisijai už paramą ir supratimą, kad nauji saugumo iššūkiai reikalauja bendrų pastangų bei konkrečių investicijų į ES valstybių narių saugumą.
Pagal šį kvietimą finansavimas bus skirtas 16 ES valstybių narių. M. Katelynas pabrėžė, kad tai rodo: atsakas į hibridines grėsmes prie išorės sienų yra visos Europos Sąjungos rūpestis, o ne vien pavienių šalių atsakomybė.
Ministras teigė, kad Lietuva ir toliau sieks nuoseklios ES paramos išorės sienų apsaugai, atitinkančios realias grėsmes. Anot jo, svarbu ne tik atskiroms valstybėms skiriamas finansavimas, bet ir galimybė gauti papildomą paramą atsiradus naujiems iššūkiams, įskaitant dronų naudojimą ir hibridines grėsmes. Todėl, jo vertinimu, tokios papildomo finansavimo galimybės turėtų būti išsaugotos ir 2028–2034 metų daugiametėje finansinėje programoje.
Skirdama lėšas EK vertino, kuriame išorės sienos ruože bus vykdomas projektas, taip pat hibridinių grėsmių dažnumą ir intensyvumą, ypač prie labiausiai pažeidžiamų išorės sienų, bei paraiškos įvertinimą balais. Pagal šiuos kriterijus Lietuvos projektas priskirtas 1-ajam prioritetiniam lygiui.
BNS skelbė, kad pastaraisiais mėnesiais Europos valstybės vis garsiau kalba apie Rusijos atsakomybę už hibridines atakas ES šalyse ir perspėja, kad jos teritorijose gali stiprėti Rusijos vykdomi sabotažo veiksmai.
