Rusija neketina pritarti Donaldo Trumpo paskelbtoms energetikos paliauboms Ukrainoje, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis apkaltino Maskvą pirmadienį atakavus šešis energetikos objektus.
V. Zelenskis anksčiau įspėjo, kad Ukraina imsis atsakomųjų veiksmų, jei Rusija nepritars siūlymui sustabdyti smūgius energetikos infrastruktūrai. Maskva jau buvo leidusi suprasti, kad neketina laikytis JAV prezidento raginimo.
Pasak V. Zelenskio, pirmadienį Rusijos pajėgos Ukrainoje smogė šešiems energetikos objektams, o visoje šalyje buvo sužeisti 33 žmonės.
Ukrainos prezidentas yra nurodęs, kad jo šalis energetikos paliauboms pritartų. Varšuvos saugumo konferencijoje jis pareiškė, jog Rusijai atsisakius tokio susitarimo Ukraina atsakys tuo pačiu.
Kremlius paliaubų nepatvirtino
Maskva kol kas nepatvirtina, kad energetikos paliaubos galioja. Be to, panašu, kad Kremlius atmetė V. Zelenskio siūlymą 60 dienų sustabdyti karo veiksmus, kad Ukrainoje būtų surengti rinkimai. Tokių rinkimų reikalavo ir Rusija, ir Baltieji rūmai.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad Maskva siekia ne laikino ugnies nutraukimo, o ilgalaikės taikos. Jis pridūrė, kad prezidentas Vladimiras Putinas savo pajėgoms įsakytų nutraukti ugnį tik rinkimų dieną.
Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat pareiškė nemanantis, kad V. Zelenskis nusipelnė atokvėpio.
Vakarų sąjungininkai laukia daugiau aiškumo
Artėjant žiemai ir penktosioms kruviniausio Europoje konflikto nuo Antrojo pasaulinio karo metinėms, visi Ukrainos Vakarų sąjungininkai parėmė siūlymą nutraukti smūgius energetikos sektoriui.
Jie taip pat kritikavo D. Trumpo sprendimą leisti Rusijai eksportuoti dyzeliną. Apie tai JAV prezidentas paskelbė prieš kitą mėnesį Jungtinėse Valstijose vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus, kai šalyje sparčiai brangsta degalai ir prognozuojama, kad D. Trumpo respublikonai patirs reikšmingą smūgį.
Pirmadienį Europos Sąjunga į savo sankcijų sąrašą oficialiai įtraukė beveik 1 600 naujų asmenų ir subjektų. Taip siekiama dar labiau sustiprinti spaudimą Rusijai ir jos karo mašinai.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Europa savo pozicijos Maskvos atžvilgiu nekeis. Jo teigimu, Rusija „rimtai derėsis tik spaudžiama“.
Tą pačią dieną per Rusijos smūgį netoli fronto esančiame Kramatorske žuvo trijų vienos šeimos kartų nariai, tarp jų – 13-metė mergaitė, pranešė vietos pareigūnai.
Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas teigė, kad į namą Čerkaskės rajone pataikė kasetiniai šaudmenys. Jis apkaltino Rusiją sąmoningai siekus nužudyti kuo daugiau civilių.
Praėjusią savaitę Rusijos smūgis į du autobusus Kramatorske nusinešė 30 žmonių gyvybių.
V. Putinas reikalauja visos Donecko srities ir anksčiau atmetė galimybę tiesiogiai susitikti su V. Zelenskiu. Dėl to Europos lyderiai abejoja, ar Rusijos prezidentas pritartų net laikinai pertraukai intensyviuose mūšiuose.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas Varšuvos konferencijoje pareiškė, kad Maskvos nedomina nei ugnies nutraukimas, nei įtampos mažinimas, nei taika. Pasak jo, Rusija siekia tik dominavimo, todėl Europa ir JAV turi išlaikyti vienybę, kad būtų užtikrintas Ukrainos išlikimas.
Didėjant susirūpinimui dėl Maskvos keliamos grėsmės, NATO vyriausiasis karinis vadas pirmadienį perspėjo Rusiją, kad Aljansas blokuos, atrems ir sužlugdys bet kokį išpuolį prieš savo narius.
Kalbėdamas Varšuvoje NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas, JAV generolas Alexusas Grynkewichas (Aleksusas Grinkevičas), sakė, kad Aljansas kovotų su bet kuriuo jį puolančiu veikėju, sustabdytų ataką ir neleistų pasiekti jos tikslų. Jis pabrėžė, kad bet koks išpuolis prieš sąjungininką būtų visiškai bergždžias.
Ukraina apie Rusijos dronų smūgį dujų infrastruktūros objektui rytinėje Charkivo srityje pranešė jau po D. Trumpo pareiškimo apie esą prasidėjusias paliaubas. Objekto operatorė „Naftogaz“ nurodė, kad buvo apgadinta itin svarbi įranga ir prireikė skubaus remonto.
Rusija Ukrainos energetikos infrastruktūrą atakavo ir anksčiau, ypač prieš žiemą. Dėl šių smūgių daug ukrainiečių buvo likę be elektros ir šildymo, kai temperatūra nukrisdavo iki -20 laipsnių Celsijaus.
Ekspertų grupės „Green Deal Ukraine“ duomenimis, prieš pat 2022 metų vasarį Rusijos pradėtą plataus masto invaziją Ukrainos elektros gamybos pajėgumai siekė 39,5 gigavato (GW).
Tačiau šių metų rugsėjį šis rodiklis buvo sumažėjęs iki 13,5 GW.
