Seime svarstomas siūlymas griežtinti gydymo įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų atsakomybę už pažeidimus, dėl kurių nukenčia Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas arba iš pacientų neteisėtai paimami mokesčiai. Projekto rengėjai tikina siekiantys veiksmingesnės kontrolės, tačiau medikų organizacijos baiminasi, kad numatomos sankcijos gali skaudžiai atsiliepti pacientams.
Projektą kritikuojančios sveikatos sistemos organizacijos prieš jo pateikimą Seime į parlamentarus kreipėsi su prašymu iniciatyvą grąžinti tobulinti. Kreipimąsi pasirašė 105 organizacijos.
Numatomos ne tik baudos
Pagal siūlomas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas įstaigoms galėtų būti skiriamos piniginės baudos, taip pat laikinai sustabdomas arba nutraukiamas sutarties su Valstybine ligonių kasa (VLK) vykdymas. Tai reikštų, kad būtų ribojama galimybė teikti tam tikras paslaugas ar išduoti konkrečius vaistus.
O. Leiputė teigia, kad šiuo metu taikomos priemonės nėra pakankamai paveikios: įstaigos įpareigojamos pašalinti pažeidimus arba grąžinti neteisėtai gautas lėšas, tačiau papildomų finansinių pasekmių joms paprastai nekyla.
VLK duomenimis, 2024 metais buvo atliktos 437 kontrolės procedūros, o 327 atvejais nustatyta žala PSDF biudžetui. Bendra jos suma siekė 2,25 mln. eurų. 2025 metais per 213 patikrinimų žala nustatyta 163 atvejais ir sudarė 1,5 mln. eurų.
Daugiau dėmesio 2025 metais skyrus neteisėtų priemokų iš pacientų kontrolei, paaiškėjo, kad tokių mokėjimų suma siekė 400 tūkst. eurų. 2024 metais ji sudarė 2,4 tūkst. eurų.
Projektas numato, kad įstaigai nevykdant VLK direktoriaus nurodymų pašalinti pažeidimus, atlyginti fondui padarytą žalą ar grąžinti pacientui neteisėtai paimtą mokestį, sutartis su ligonių kasa galėtų būti nutraukta. Tokiu atveju naują sutartį dėl tų pačių paslaugų būtų galima sudaryti ne anksčiau kaip po dvejų metų.
Organizacijos sako, kad ankstesnės pastabos liko neišgirstos
Sveikatos sistemos organizacijos nurodo, kad po keturių mėnesių Seimui pateiktas iš esmės tas pats projekto tekstas. Dėl to jos prašo parlamentarų jam nepritarti ir grąžinti iniciatyvą tobulinti.
Įspėja dėl galimų pasekmių pacientams
Pagal siūlomą tvarką VLK direktorius galėtų 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties su gydymo įstaiga ar vaistine vykdymą dėl konkrečių paslaugų arba vaistų. Jei įstaiga neįvykdytų nurodymų, sutartis galėtų būti nutraukta. Sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdytų, o nauja sutartis dėl tų pačių paslaugų galėtų būti sudaryta tik praėjus mažiausiai dvejiems metams.
Projektui nepritariančios organizacijos mano, kad tokios priemonės paveiktų ne tik pačias įstaigas, bet ir pacientus. Net jeigu vėliau būtų nustatyta, kad sprendimas sustabdyti paslaugas buvo nepagrįstas, jų teikimas tuo metu jau būtų nutrūkęs. Taip pat keliamas klausimas, ar už vieną pažeidimą nebūtų taikomos kelios sankcijos.
A. Rudanov teigimu, projektas vis dar numato bausti visus, taip pat ir pacientus. Organizacijų atstovas perspėja, kad didėjant atsakomybei kai kurios įstaigos gali nebenorėti sudaryti sutarčių su VLK, o specialistai gali vengti sudėtingų atvejų, kuriems būdinga didesnė komplikacijų rizika. Tokiu atveju pacientams tektų ieškoti kitos įstaigos, iš naujo laukti eilėje arba paslauga jiems galėtų būti nesuteikta laiku.
Organizacijos savo nuogąstavimus sieja ir su mokslinėje literatūroje aprašomu gynybinės medicinos reiškiniu. Siekdami išvengti galimų teisinių pasekmių, gydytojai gali dažniau skirti nebūtinus tyrimus arba vengti sudėtingesnių ir rizikingesnių pacientų. Vis dėlto pabrėžiama, kad cituojami tyrimai nėra šio konkretaus projekto poveikio prognozė – jie pateikiami tik kaip galimų rizikų pavyzdžiai.
Kritikuoja poveikio vertinimą
Medikų organizacijos nesutinka ir su projekto aiškinamajame rašte pateiktu teiginiu, kad priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nebūtų. Jų vertinimu, dokumente nepaaiškinama, kaip pakeitimai galėtų paveikti pacientų galimybes gauti paslaugas, laukimo eiles ir sveikatos priežiūros prieinamumą skirtinguose regionuose.
A. Rudanov atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Seimo kontrolierių įstaiga jau yra pabrėžę, jog tokie sprendimai neturėtų būti priimami neatlikus realaus poveikio vertinimo. Nepaisant to, organizacijų teigimu, šįkart vėl apsiribojama tvirtinimu, kad neigiamų padarinių nebus.
Kritikai taip pat primena ankstesnėje projekto versijoje nurodytas problemas. Tarp jų – kontrolinių patikrinimų tvarka, pagal kurią VLK darbuotojai galėtų apsimesti pacientais, ir projekto įsigaliojimo terminai, keliantys teisėkūros klausimų.
Kontrolei neprieštarauja, tačiau ragina keisti projektą
Kreipimąsi pasirašiusios organizacijos pabrėžia, kad neprieštarauja pačiai kontrolės idėjai. Jų teigimu, pacientai turi būti saugomi nuo fiktyvių paslaugų, neteisėtų mokėjimų ir nesaugios sveikatos priežiūros, o PSDF lėšos turi būti naudojamos skaidriai.
Vis dėlto organizacijos mano, kad dabartinis projektas nėra pakankamai aptartas, o jo galimas poveikis sveikatos sistemai ir pacientams tinkamai neįvertintas. A. Rudanov pabrėžia, kad pažeidimai turi būti stabdomi, tačiau sveikatos sistema neturėtų būti grindžiama baime ir automatiniu baudimu: kontrolė turėtų saugoti pacientą, o ne kelti grėsmę jo galimybei laiku gauti paslaugas.
Dėl šių priežasčių organizacijos ragina Seimą projektą grąžinti tobulinti ir nurodo esančios pasirengusios dalyvauti tolesnėse diskusijose.
