Baltųjų rūmų vadovas Donaldas Trumpas netikėtai atnaujino asmeninę konfrontaciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir dar kartą parodė palankumą Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui, rašo „The Telegraph“.
Per vieną dieną D. Trumpas pareikalavo V. Zelenskio pasitraukti iš politikos ir paskelbė apie netikėtą susitarimą su V. Putinu dėl rusiško dyzelino importo. Tai įvyko artėjant JAV Kongreso rinkimams.
„The Telegraph“ vertinimu, tokie veiksmai primena pirmuosius D. Trumpo prezidentavimo mėnesius 2025 metais. Tuo metu jis aktyviai siekė suartėjimo su V. Putinu, mėgino palaužti V. Zelenskį ir spaudė Ukrainą priimti taikos susitarimą Rusijos sąlygomis.
Leidinys teigia, kad V. Zelenskis iš šios jėgos politikos pamokos turėjo suprasti, jog pasikliauti D. Trumpu bet kokiu klausimu yra itin pavojinga.
Šiuo metu D. Trumpas turi mažiau galimybių spausti Ukrainos prezidentą, nes Ukraina nebeg gauna finansinės JAV paramos. Vis dėlto amerikietiški ginklai Ukrainą tebesiekia – jie parduodami komercinėmis sąlygomis, o už tiekimą moka Europos sąjungininkės.
Trys sritys, kuriose Ukraina vis dar priklauso nuo JAV
Pasak publikacijos, Ukraina tebėra priklausoma nuo JAV trijose itin svarbiose srityse.
Pirmoji – karinė žvalgyba, reikalinga Ukrainos operacijoms, ypač tolimojo nuotolio smūgiams į objektus Rusijos teritorijoje. Manoma, kad iš JAV vyriausybinių institucijų būtent Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) ir platesnė JAV žvalgybos bendruomenė toliau nuosekliai remia Ukrainą. Jos teikia tikslius palydovinius duomenis, padedančius smogti vis didesniam skaičiui taikinių Rusijoje.
Antroji, veikiausiai skubiausia, sritis – priešraketinės gynybos raketų gaudyklės. Šiuo metu tik amerikietiškos „Patriot“ sistemos gali numušti galingiausias V. Putino naudojamas balistines raketas, kuriomis nuolat atakuojami Ukrainos miestai.
Trečioji – amerikietiškos ginkluotės pardavimas Ukrainai, už kurį pagal NATO mechanizmą PURL moka Europos valstybės.
„The Telegraph“ skelbia, kad JAV pareigūnai jau informavo Europos kolegas: D. Trumpas gali nutraukti ginklų tiekimą pagal šią programą, jei V. Zelenskis nesustabdys Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Leidinys kelia klausimą, ar Europa sugebėtų kompensuoti tokį praradimą. Tai priklausytų nuo žemyno ginklų gamybos pajėgumų, kurie jau dabar sunkiai tenkina paklausą. Ji ypač išaugo dėl didesnių gynybos biudžetų Vokietijoje ir Lenkijoje.
Europos vyriausybėms, kaip prognozuojama, tektų spręsti, ar Ukrainai perduoti dalį savo ginkluotosioms pajėgoms skirtos ginkluotės ir suteikti Kyjivui prioritetą.
Taip pat manoma, kad Europos sąjungininkės gali nepajėgti visiškai kompensuoti prarastos JAV teikiamos žvalgybinės informacijos apie taikinius.
Sprendimų dėl raketų gaudyklių ir platesnio ginklų tiekimo, pasak leidinio, rasti įmanoma, tačiau tam prireiktų laiko ir tai neįvyktų artimiausiu metu.
„The Telegraph“ apibendrina, kad nepaisant V. Zelenskio pastangų sumažinti Ukrainos priklausomybę nuo JAV, D. Trumpas vis dar turi pavojingą galimybę tęsti asmeninį konfliktą su Ukrainos prezidentu ir taip kenkti Ukrainai.
