Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį paragino Vakarus, įskaitant Europą ir Jungtines Valstijas, ryžtingiau įgyvendinti politiką, kuria siekiama atgrasyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Varšuvos saugumo forume jis teigė, kad Europa ir JAV turi aiškiai parodyti Rusijai pasirengimą imtis dar griežtesnių atgrasymo priemonių. D. Tuskas pirmiausia turėjo omenyje sankcijų taikymą.
V. Zelenskis: Rusijai nesilaikant energetinių paliaubų, Ukraina atsakys
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina imsis atsakomųjų veiksmų, jei Maskva nepritars „energetinėms paliauboms“, kurias sekmadienį vienašališkai paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Vaizdo kreipimesi į Varšuvos saugumo forumą V. Zelenskis sakė, kad Rusijai atsisakius paliaubų energetikos sektoriuje, Ukraina taip pat jų nesilaikys.
Jis pabrėžė, kad jeigu Rusija nori, jog Ukraina nutrauktų tolimojo nuotolio smūgius į jos naftos perdirbimo gamyklas ir naftos eksporto objektus, Maskva privalo sustabdyti atakas prieš Ukrainos energetikos sistemą ir kritinę infrastruktūrą bei nebesiųsti smūgių, per kuriuos žūsta žmonės.
JAV prezidento sekmadienį paskelbtas teiginys, esą Rusija ir Ukraina susitarė sustabdyti atakas prieš viena kitos energetikos infrastruktūrą, sukėlė sumaištį. V. Zelenskis netrukus pareiškė apie tokį susitarimą nieko nežinantis, o Maskva kol kas nebuvo pateikusi jokios reakcijos.
Paliaubų perspektyva atrodė neaiški ir dėl V. Zelenskio pranešimo, kad sekmadienį Rusija smogė kelioms Ukrainos elektrinėms, tarp jų esančioms Kyjive ir Charkive. Dėl atakų sutriko elektros tiekimas ir kilo pasipiktinimas.
Per puspenktų metų trunkantį plataus masto karą Rusija atakuoja Ukrainos energetikos objektus. Dėl to civiliai gyventojai lieka be elektros, šildymo ir vandens, o Maskva siekia susilpninti visuomenės pasipriešinimą invazijai.
Ukrainos pareigūnai tokią taktiką vadina „žiemos pavertimu ginklu“.
Tuo metu Ukraina nuolat rengia smūgius Rusijos energetikos objektams, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas, kartais esančias giliai Rusijos teritorijoje. D. Trumpas dėl to apkaltino V. Zelenskį prisidėjus prie didelių dyzelino kainų Jungtinėse Valstijose, likus vos kelioms savaitėms iki kadencijos vidurio rinkimų.
ES nemato ženklų, kad Maskva laikysis paliaubų
Europos Sąjungos vyriausioji diplomatijos atstovė pirmadienį palankiai įvertino galimą energetikos objektų atakų sustabdymą Ukrainoje, ypač artėjant žiemai. Vis dėlto Kaja Kallas teigė nematanti įrodymų, kad Rusija būtų pasirengusi tokio susitarimo laikytis.
ES užsienio reikalų ministrų susitikime Liuksemburge ji sakė, kad kol kas neaišku, ar Rusija taip pat laikosi paskelbtų paliaubų. K. Kallas pridūrė norinti, kad susitarimas apimtų ne tik energetikos objektus, bet ir žmonių nežudymą.
K. Kallas taip pat pabrėžė, kad Europos valstybės turi toliau remti Ukrainos gynybą nuo plataus masto Rusijos invazijos. Tai ji pareiškė po to, kai D. Trumpas penktadienį su V. Putinu susitarė, jog JAV pirks dyzeliną iš Maskvos. Tokiu būdu esą siekiama spręsti didelių degalų kainų problemą prieš JAV kadencijos vidurio rinkimus.
Ukrainos ir Europos pareigūnai šį susitarimą įvertino neramiai, teigdami, kad jis gali padėti finansuoti Rusijos karo mašiną. Keli ES šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį taip pat pareiškė abejojantys, ar sandoris iš tiesų sumažins energijos kainas. Jų vertinimu, susitarimas gali būti labiau susijęs su pastangomis padėti respublikonams laimėti kadencijos vidurio rinkimus.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna žurnalistams Liuksemburge sakė nemanantis, kad sandoris reikšmingai pakeis degalų kainas. Jo teigimu, jis labiau susijęs su Jungtinių Valstijų vidaus padėtimi.
Paklausta apie D. Trumpo susitarimą su V. Putinu, K. Kallas teigė, kad karą bus galima užbaigti tik darant spaudimą Rusijai.
ES diplomatijos vadovė pabrėžė, kad būtent Rusija pradėjo karą, todėl spaudimas turi būti nukreiptas į Maskvą, kad ši sustotų. Pasak jos, Rusijai nutraukus veiksmus, Ukrainai nebereikėtų imtis priemonių savo šaliai ginti.
K. Kallas taip pat atmetė šeštadienį D. Trumpo išsakytą nuomonę, kad Ukrainai reikėtų naujo prezidento ir kad V. Zelenskis nepakankamai stengėsi užbaigti karą. Ji teigė, kad kol nėra paliaubų, Ukrainoje nėra tinkamas metas rengti rinkimus.
Jos teigimu, jeigu Rusija bus spaudžiama sustabdyti karą, Ukrainoje rinkimai tikrai įvyks.
Ukrainoje per naujas atakas žuvo žmonių
Charkivo srities prokuratūra pranešė, kad per Rusijos dronų ataką prieš Pisočyno kaimą Charkivo rajone sekmadienio vakarą žuvo trys žmonės, dar devyni buvo sužeisti. Tarp nukentėjusiųjų yra vaikų.
Pasak tyrėjų, smūgis buvo suduotas 19 val. 25 min. tankiai apgyvendintoje vietovėje šalia daugiabučių namų ir maisto prekių parduotuvių. Po atakos kilo gaisras.
Ukrainos oro pajėgos platformoje „Telegram“ paskelbė, kad naktį į pirmadienį oro gynyba numušė arba nuslopino 89 iš 121 Rusijos paleisto drono. Atakai taip pat panaudota viena valdoma raketa „oras–žemė“ Ch-59 ir 121 dronas, iš kurių 76 buvo reaktyviniai „Shahed“ tipo dronai.
Smūgiai užfiksuoti 15-oje Ukrainos vietų, o numuštų dronų nuolaužos nukrito keturiose vietose.
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad jos oro gynybos pajėgos perėmė 151 Ukrainos droną virš Rusijos regionų, neteisėtai aneksuoto Krymo ir Juodosios jūros.
Atskirame pareiškime ministerija teigė, kad naktį Rusijos pajėgos dronais atakavo neįvardytą Ukrainos uosto infrastruktūros objektą ir į Ukrainos uostamiestį Odesą plaukiantį birių krovinių laivą. Maskva tvirtino, kad laivas gabeno karinį krovinį.
