Seimo narė konservatorė Giedrė Balčytytė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) apskundė LRT tarybos reglamento nuostatą, leidžiančią nariams balsuoti iš anksto. Ginčas kilo po to, kai LRT tarybos narė Laura Matjošaitytė nedalyvavo posėdyje, tačiau iš anksto pareiškė savo poziciją dėl nacionalinio transliuotojo direktorės padaryto pažeidimo.
Parlamentarės teismui pateiktame ieškinyje teigiama, kad iš anksto balsuojantis, bet posėdyje nedalyvaujantis tarybos narys negali įvertinti posėdžio metu pateikto procedūrinio pasiūlymo turinio ir motyvų. Be to, ginčijama taisyklė, anot G. Balčytytės, nenustato pareigos prieš įskaitant išankstinį balsą patikrinti, ar jis atitinka faktiškai balsuojamą pasiūlymą.
Teismo prašoma įvertinti reglamento atitiktį įstatymui
G. Balčytytė prašo LVAT nustatyti, ar LRT tarybos reglamente įtvirtinta išankstinio balsavimo tvarka neprieštarauja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymui.
Pagal pačios tarybos patvirtintą reglamentą, jos narys gali balsuoti raštu dar iki posėdžio. Toks asmuo laikomas dalyvavusiu posėdyje, todėl jo išankstinis balsas turi įtakos ne tik sprendimo rezultatui, bet ir kvorumui.
LRT įstatyme numatyta, kad tarybos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė tarybos narių. Sprendimams priimti taip pat paprastai reikia daugiau kaip pusės visų tarybos narių balsų, išskyrus kelias įstatyme nustatytas išimtis.
Parlamentarė pabrėžia, kad poįstatyminiai teisės aktai gali tik sukonkretinti įstatymo nuostatas, tačiau negali pakeisti jų esmės. Jos vertinimu, išankstinio balso prilyginimas dalyvavimui posėdyje nesuderinamas su įstatyme įtvirtinta tarybos posėdžio samprata.
G. Balčytytė mano, kad LRT taryba peržengė jai įstatymu suteiktų įgaliojimų ribas ir pažeidė įstatymo viršenybės bei iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius teisės aktų hierarchijos reikalavimus.
Ieškinyje taip pat aiškinama, kad dalyvavimas kolegialaus organo posėdyje reiškia galimybę jo metu išklausyti argumentus, užduoti klausimus, teikti pasiūlymus ir apsispręsti dėl galutinio balsavimui pateikto teksto. Tam nebūtina būti vienoje patalpoje, nes reglamento 45 punkto trečiame sakinyje atskirai numatytas nuotolinis dalyvavimas. Tačiau raštu iš anksto pateikta pozicija, kai narys pačiame posėdyje nedalyvauja, tokios galimybės nesuteikia.
BNS skelbė, kad rugsėjo 22 dieną LRT taryba pripažino generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę padarius pažeidimą dėl neatskleistų duomenų apie asmenis, iš kurių įstaiga pirko paslaugas.
Taryba nusprendė, kad tai buvo paprastas, o ne šiurkštus pažeidimas. Todėl direktorė galėtų būti atleista tik tuo atveju, jei per vienus metus panašioje srityje padarytų antrą pažeidimą.
Po posėdžio LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas žurnalistams nurodė, kad posėdyje fiziškai dalyvavo 11 tarybos narių, o viena narė balsavo iš anksto. Balsuojant dėl pažeidimo pripažinimo, keturi tarybos nariai nedalyvavo.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė dėl šio sprendimo pateikė LRT tarybai prašymą jį persvarstyti.
