Šiaurės Korėja pirmadienį į jūrą prie savo rytinės pakrantės paleido kelias balistines raketas. Apie tai, po kelias savaites trukusio įtampos augimo dėl minos sprogimo prie griežtai saugomos sienos su Pietų Korėja, pranešė Pietų Korėjos kariuomenė.
Per sprogimą Pietų Korėjos kontroliuojamoje demilitarizuotosios zonos (DMZ) dalyje buvo sužeisti trys Pietų Korėjos kariai. Po šio incidento abi valstybės paskelbė apie pažangesnių raketinių technologijų bandymus.
Pietų Korėjos jungtinis štabų vadų komitetas (JCS) nurodė, kad apie 9.20 val. (0.20 val. Grinvičo laiku) buvo aptiktos kelios iš Pchenjano apylinkių Rytų jūros kryptimi paleistos balistinės raketos. Rytų jūra taip pat vadinama Japonijos jūra.
JCS teigimu, kariuomenė sustiprino stebėjimą ir pasirengimą, nes neatmetama naujų raketų paleidimo galimybė. Japonijos gynybos ministerija taip pat patvirtino, kad buvo paleista bent viena, kaip manoma, balistinė raketa.
Kai kurios užfiksuotos raketos, Pietų Korėjos kariuomenės duomenimis, nuskriejo daugiau kaip 900 km. Pietų Korėja ir jos ilgametė sąjungininkė Jungtinės Valstijos toliau aiškinasi tikslias ginklų charakteristikas.
Po paleidimų Pietų Korėjos nacionalinio saugumo biuras sušaukė neeilinį posėdį, kuriame vertinta šalies karinė parengtis.
Praėjusią savaitę užbaigtas bendras Pietų Korėjos ir Jungtinių Tautų (JT) tyrimas nustatė, kad daugiau kaip prieš metus DMZ sprogusias minas buvo padėjusi Šiaurės Korėja. Pchenjanas šiuos kaltinimus kategoriškai atmetė.
Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong Pietų Korėjos reikalavimus atsiprašyti pavadino niekingais. Ji taip pat atmetė Seulo pasiūlymą perduoti medicininę įrangą.
Raketinių bandymų varžybos įgauna pagreitį
Spalio 3 dieną Pchenjanas išbandė vidutinio nuotolio balistinę raketą. Kim Yo Jong tuomet teigė, kad joje naudojama nenustatyta dirbtinio intelekto (DI) technologija, leidžianti nedideliame aukštyje keisti skrydžio trajektoriją.
Po kelių dienų Seulas paskelbė sėkmingai išbandęs šalyje sukurtą hipergarsinį sklandantįjį aparatą (HGV). Raketiniai greitintuvai arba balistinės raketos tokį ginklą iškelia į viršutinius atmosferos sluoksnius, o vėliau jis sklendžia link taikinio.
Pietų Korėjos prezidentūra pareiškė, kad ši technologija suteikia naujų atgrasymo galimybių, nes ginklas gali smogti svarbiausiems taikiniams Korėjos pusiasalio operacinėje erdvėje.
Ketvirtadienį Kim Yo Jong pareiškė, kad Seulas, siekdamas geresnių santykių su Pchenjanu, privalo rodyti didžiausią pagarbą.
Ji pabrėžė, kad Pietų Korėja, jeigu iš tiesų nori atkurti KLDR ir Pietų Korėjos santykius, kiekvienu žodžiu ir veiksmu turi atsižvelgti į kitos šalies jausmus bei pirmiausia parodyti didžiausią pagarbą, dėmesingumą ir nuoširdumą. Savo šalį ji įvardijo oficialia santrumpa.
Įtampa regione auga tuo metu, kai naujausi JAV prezidento Donaldo Trumpo mėginimai užmegzti dialogą su Pchenjanu sukėlė nerimą, kad Vašingtono sąjungininkė Pietų Korėja per galimas derybas dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos gali būti palikta nuošalyje.
Spalį Šiaurės Korėja jau buvo paleidusi kelias trumpojo nuotolio balistines raketas. Dieną anksčiau D. Trumpas užsiminė, kad dar šiais metais galėtų susitikti su Kim Jong Unu.
Seulą ir Pchenjaną formaliai vis dar sieja karo padėtis: 1953 metais Korėjos karas baigėsi paliaubomis, tačiau taikos sutartis nebuvo pasirašyta.
Demilitarizuotoji zona laikoma viena labiausiai įtvirtintų sienų pasaulyje. Su minomis susiję incidentai ir anksčiau yra didinę įtampą tarp abiejų Korėjos.
