Didėjant nerimui dėl Rusijos keliamos grėsmės, pirmadienį NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas JAV generolas Alexusas Grynkewichius turėtų pasiųsti Maskvai aiškią žinią – Aljansas esą pajėgus atremti bet kokį išpuolį.
Saugumo konferencijoje Varšuvoje generolas ketina išsamiau pristatyti savo vadinamąją „pergalės teoriją“, kurioje aiškinama, kaip NATO galėtų reaguoti į galimą puolimą.
Žinia Maskvai ir nerimaujančiam rytiniam NATO sparnui
NATO pareigūnai teigia, kad šiuo pasisakymu siekiama paskatinti Rusiją nutraukti, Vakarų pareigūnų vertinimu, prieš Ukrainą remiančias valstybes vykdomą hibridinę diversijų ir kišimosi kampaniją.
Nuogąstavimai dėl Kremliaus veiksmų sustiprėjo po kelių pastaraisiais mėnesiais įvykusių incidentų. Tarp jų – Vokietijos oro uoste aptiktas sprogmenų prikrautas dronas, sukėlęs didelį atgarsį.
JAV generolo atstovas pulkininkas Martinas O’Donnellas praėjusią savaitę sakė, kad A. Grynkewichiaus strategijos esmė – išsaugoti NATO pranašumą. Pasak jo, ši kryptis atitinka Aljanso atgrasymo ir gynybos planus bei jais grindžiama.
M. O’Donnellas taip pat pabrėžė, kad dėl nestabilios ir sudėtingos pasaulio saugumo padėties NATO turi iš anksto pasirengti atgrasyti agresiją ir, prireikus, laimėti konfliktą, jei būtų užpulta. Generolo pristatoma teorija numato, kaip šio tikslo būtų siekiama.
NATO, įkurta po Antrojo pasaulinio karo siekiant atsverti Sovietų Sąjungą, savo gynybos planus, skirtus galimam Rusijos puolimui, tradiciškai saugo itin griežtai.
Tikėtina, kad Varšuvoje A. Grynkewichius nepateiks daug naujų detalių apie Aljanso strategiją. Jo kalba turėtų atlikti dvi funkcijas: pasiųsti signalą Maskvai ir nuraminti NATO rytinio sparno šalis.
Aljansas pabrėžia, kad išlieka gynybinė organizacija ir neketina pulti Rusijos.
Hibridiniai išpuoliai kelia vis didesnį nerimą
Vakarų pareigūnų teigimu, Rusijos pajėgoms įstrigus Ukrainoje, Maskvos vykdomi hibridiniai išpuoliai tampa vis mažiau nuspėjami ir gali nusinešti daug žmonių gyvybių.
NATO, kurio pagrindinė užduotis – atgrasyti Rusiją nuo ginkluotos invazijos, sunkiai ieško atsako į vadinamosios pilkosios zonos incidentus. Tokie veiksmai dar neperauga į atvirą konfliktą, tačiau kelia grėsmę saugumui.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte paragino valstybes išlikti ramioms, tęsti savo veiklą ir toliau remti Ukrainą. Praėjusį mėnesį jis teigė, kad dėl Rusijos nereikėtų būti naiviems, tačiau Maskva žino, jog NATO yra stipresnė.
Rusijos aktyvumas didėja tuo metu, kai Europos saugumo padėtį gali apsunkinti galimi pokyčiai JAV kariniame buvime žemyne. Pentagonas peržiūri savo pajėgų dislokavimą Europoje, o sąjungininkai rengiasi scenarijui, kad čia esančių JAV karių skaičius gali būti sumažintas.
Šios peržiūros rezultatus planuojama paskelbti metų pabaigoje.
Europoje taip pat stiprėja abejonės dėl JAV, vadovaujamų prezidento Donaldo Trumpo, patikimumo kaip sąjungininkės. Todėl žemyno valstybės jau dabar skubiai stiprina savo karines pajėgas.
