28 metų Irkutsko Sibiro ir Tolimųjų Rytų maro užkrato kontrolės instituto darbuotojos mirtis atkreipė ekspertų ir tarptautinių organizacijų dėmesį. Pavojingais patogenais dirbusi specialistė ligoninėje mirė nuo sunkios, oficialiai „neaiškios kilmės“ plaučių uždegimo formos. Vietos žiniasklaida skelbia, kad moteris per kelias dienas mirė nuo maro.
Šis atvejis sukėlė įtarimų dėl galimo užsikrėtimo plaučių maru. Regione įvestas karantinas, o dešimtys su mirusiąja kontaktavusių žmonių stebimi medikų, praneša CNN.
Sibiro incidentą stebi tarptautinės organizacijos
„Rospotrebnadzor“ oficialiai neigia ryšį tarp tyrėjos profesinės veiklos ir jos mirties, tikindama, kad sanitarinė bei epidemiologinė padėtis išlieka stabili. Regiono atstovė Jelena Sofjina taip pat pareiškė, kad pavojinga diagnozė nepasitvirtino. Nepaisant to, situaciją jau vertina svarbiausios pasaulio sveikatos ir saugumo institucijos.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) bei Valstybės departamentas seka įvykių raidą. PSO patvirtino palaikanti ryšį su Rusijos sveikatos apsaugos tarnybomis, kad galėtų įvertinti riziką ir išnagrinėti atliekamų tyrimų rezultatus.
Remiantis neoficialiai gaunama informacija, šiuo metu bendra grėsmė gyventojams vertinama kaip maža. PSO nurodo, kad vertinimas gali būti keičiamas, kai bus gauta daugiau duomenų.
Kas yra plaučių maras?
Marą sukelia bakterija Yersinia pestis. Iš kelių ligos formų plaučių maras laikomas agresyviausia ir pavojingiausia. Bakterijos pažeidžia plaučius ir sukelia greitai progresuojantį sunkų uždegimą, dėl kurio tampa vis sunkiau kvėpuoti.
Buboninis maras yra dažniausia ligos forma. Ji išsivysto užkrėstai blusai įkandus arba bakterijai patekus per pažeistą odą. Būdingas skausmingas limfmazgių, vadinamų bubonais, patinimas. Negydoma liga gali pereiti į sunkesnes stadijas.
Septinis maras prasideda bakterijoms patekus tiesiai į kraujotaką – per įkandimą arba progresuojant buboniniam marui. Tai gali pažeisti vidaus organus ir sukelti sepsį.
Ryklės maras yra itin reta forma, galinti išsivystyti suvalgius užkrėstos mėsos ir pažeidžianti gerklę.
Kaip plinta infekcija ir kokie jos požymiai?
Plaučių maras yra vienintelė maro forma, galinti būti perduodama tiesiogiai nuo žmogaus žmogui. Bakterijos plinta oro lašeliniu būdu žmogui kosint ar čiaudint, taip pat per kontaktą su užkrėstų gyvūnų išskyromis.
Inkubacinis laikotarpis yra trumpas – pirmieji simptomai gali pasireikšti praėjus vos 24 valandoms po užsikrėtimo. Tarp pagrindinių požymių nurodomi aukšta temperatūra, karščiavimas, stiprus šaltkrėtis, galvos skausmas, silpnumas, pykinimas, kūno skausmai, galvos svaigimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir staigus sveikatos būklės pablogėjimas.
Dėl greitos ligos eigos žmogus netrukus praranda galimybę aktyviai judėti, todėl natūraliai sumažėja tikimybė sparčiai perduoti infekciją. Dėl šios priežasties Rusijoje galėjo būti nedelsiant pradėti izoliuoti su vadinamuoju „nuliniu pacientu“ kontaktavę asmenys ir įvesti ribojimai ligoninėse. Jei jie iš tiesų būtų užsikrėtę plaučių maru, ligos požymiai turėtų pasireikšti greitai.
Staigi ir sunki ligos eiga yra ne tik maro pranašumas, bet ir silpnoji vieta: nors infekcija itin pavojinga, jos nešiotojo būklė greitai pablogėja, o liga neretai baigiasi mirtimi. COVID-19, priešingai, dažnai sukeldavo lengvesnius simptomus, tačiau dėl ilgo inkubacinio laikotarpio ir galimybės infekciją platinti jaučiant nedidelį negalavimą galėjo plisti daug greičiau ir masiškiau.
Gydymas ir vakcinos
Laiku nustačius diagnozę, maras gali būti sėkmingai gydomas. Pacientams skiriami ne trumpesni nei 14 dienų antibakteriniai kursai, o gydymo sėkmę ypač lemia pradėjimo laikas. Didžiausia tikimybė išgyventi yra tiems, kurie antibiotikus pradeda vartoti per pirmąsias 24 valandas nuo simptomų atsiradimo. Taip pat taikomas palaikomasis gydymas.
Vakcinų nuo maro yra nuo XIX amžiaus, tačiau jų apsauga nuo plaučių maro formos nėra galutinai įrodyta. PSO nerekomenduoja visuotinės vakcinacijos ir siūlo ją taikyti tik didesnės rizikos grupėms, pavyzdžiui, specializuotų laboratorijų darbuotojams.
Maras tebėra sutinkamas ir XXI amžiuje
Infekcija, XIV amžiuje sukėlusi „Juodąją mirtį“ ir nusinešusi dešimtis milijonų gyvybių, šiandien aptinkama visuose žemynuose, išskyrus Okeaniją. Nuo 1990-ųjų daugiausia atvejų registruojama Afrikos valstybėse.
Ligos atvejai išlieka dėl natūralių maro židinių, kuriuose infekcija cirkuliuoja tarp laukinių graužikų ir benamių gyvūnų. Paskutinis JAV registruotas mirtinas atvejis buvo užfiksuotas Arizonoje 2025 metų liepą. Žmogus užsikrėtė kontaktuodamas su sergančiomis katėmis.
Yersinia pestis bakterija išlieka natūraliuose židiniuose tarp laukinių graužikų ir jų organizmuose parazituojančių blusų. Tokių teritorijų visiškai išnaikinti praktiškai neįmanoma.
Natūralių maro židinių yra ir kai kuriuose Rusijos regionuose, įskaitant Sibirą bei Altajaus kalnus. 2026 m. rugpjūtį Rusijos ir Mongolijos mokslininkai patvirtino didelį natūralų maro židinį abiejų valstybių pasienyje.
Ekspertų vertinimu, dėl šiuolaikinės medicinos, prieinamų antibiotikų ir asmens apsaugos priemonių masinės maro pandemijos tikimybė yra itin maža. Dabartinė situacija Sibire tebėra atidžiai stebima specialistų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasirengusios padėti Rusijai po pranešimo apie plaučių maro atvejį Irkutsko srityje. Jo pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Rusijos valdžia ir Rusijos Sveikatos apsaugos ministerija vis dar nepripažino, kad žmogus mirė nuo maro, o diagnozę įvardijo kaip „neaiškios etiologijos pneumoniją“.
