Permės krašto Gornozavodske gyventojai skundžiasi, kad mieste nėra nei karšto vandens, nei šildymo. Viena vietos gyventoja pasakojo, kad dėl šalčio namuose atsirado pelėsis, o mažų vaikų ji negali nuvesti į darželį, nes valstybinėse įstaigose taip pat nėra šildymo ir jos laikinai nedirba.
Panaši padėtis susidarė Žemutiniame Naugarde ir Omske. Nors šildymo sezonas ten prasidėjo rugsėjo 21 d., praėjus dviem savaitėms iš skirtingų rajonų toliau plaukė pranešimai apie šaltus radiatorius. Krasnojarsko krašte dėl šildymo problemų buvo atidarytos karštosios linijos – per dvi valandas sulaukta daugiau kaip 170 gyventojų kreipimųsi.
Valstybės Dūmos Statybos ir būsto bei komunalinio ūkio komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksandras Aksionenka teigė, kad dabartiniai sutrikimai yra dešimtmečius kaupto komunalinės infrastruktūros nusidėvėjimo pasekmė. Jo duomenimis, vidutinis tinklų nusidėvėjimas viršija 40 proc., o kai kuriuose regionuose siekia 70–80 proc. Tuo metu kasmet atnaujinama tik apie 1 proc. komunalinių tinklų, todėl sukauptos problemos tokiu tempu greitai neišnyks.
Komiteto narys Aleksandras Jakubovskis pažymėjo, kad silpnos tinklų vietos ypač dažnai sugenda pradėjus šildymo sezoną ir padidėjus apkrovai. Jo teigimu, kiekvieną konkretų atvejį turėtų įvertinti priežiūros institucijos – prokuratūra, „Rostechnadzor“ ir būsto priežiūros tarnyba.
Šildymo ir kitų komunalinių paslaugų problemos išryškėjo tuo metu, kai nuo spalio 1 d. Rusijoje vidutiniškai 15 proc. padidinti jų tarifai. Per metus bendras augimas sudarys maždaug 17 proc. – tai bus didžiausias rodiklis nuo 2009 metų. Valdžia tarifų didinimą aiškino būtinybe modernizuoti infrastruktūrą.
Vis dėlto kainos ir toliau kils sparčiai: 2027 metais jos turėtų didėti 11 proc., 2028-aisiais – 8,6 proc., o 2029 metais – 7,6 proc. Per ketverius metus komunalinių paslaugų kaina iš viso išaugs beveik perpus – 44,2 proc.
Gatvių apšvietimas išjungiamas dėl skolų
Mažiausiai 11-oje regionų – Ivanovo, Irkutsko, Vologdos, Kalugos, Omsko, Volgogrado, Penzos ir Rostovo srityse, taip pat Baškortostano, Buriatijos ir Tatarstano respublikose – valdžia pripažino, kad apšvietimo problemos susijusios su finansavimo stygiumi.
Birželį Irkutsko srities Bratsko gyventojai vietos deputatui pranešė, kad apšvietimas išjungtas parke, keliose gatvėse ir sankryžose. Miesto administracija atsakyme nurodė, kad Bratske įgyvendinamos energijos taupymo priemonės, todėl palaipsniui nutraukiamas elektros tiekimas dekoratyviniams šviestuvams skveruose, pėsčiųjų ir parkų zonose.
Viename Buriatijos kaime gatvių apšvietimas buvo visiškai išjungtas. Į gyventojų klausimus administracija atsakė, kad išnaudotas finansavimo limitas.
Tokią pačią priežastį išgirdo Ivanovo srities Archipovkos kaimo gyventojai. Administracija nusprendė nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. išjungti gatvių žibintus, o oficialiame atsakyme sprendimą paaiškino piniginių lėšų stygiumi.
Vologdos srityje taupant lėšas gatvių apšvietimas po 23 valandos pradėtas išjunginėti mažiausiai 10-yje miestų ir rajonų. Tik įsikišus prokuratūrai gubernatorius nurodė biudžete surasti pinigų šiai paslaugai.
Chakasijos Taštypo rajone dėl savivaldybės skolos, viršijančios 85 mln. rublių (apie 830 tūkst. eurų), elektra buvo atjungta 7 mokyklose ir vaikų kūrybos centre.
Baškortostano Išimbajaus rajonas bendrovei „Bašelektrosbyt“ skolingas beveik 9 mln. rublių (apie 88 tūkst. eurų). Dėl to be gatvių apšvietimo liko 86 kaimai ir gyvenvietės.
Sachalino srityje elektros neteko kultūros namai. Archangelsko srityje už skolas elektra buvo atjungta stadiono „Trud“ treniruočių moduliuose, kuriuose treniravosi Olimpinio rezervo mokyklos vaikai.
Kai kurie regionai, vengdami tiesiogiai kalbėti apie biudžeto trūkumą, paskelbė „ypatingą apšvietimo režimą“. Archangelsko srityje ir Karelijoje gatvių tamsinimas aiškintas specialiu grafiku dėl baltųjų naktų. Stavropolio krašto Piatigorske savivaldybė nusprendė po 23 valandos išjungti necentrinių miesto gatvių apšvietimą.
Ekonomikos mokslų daktaras Nikolajus Kulbaka, kurį cituoja „The Moscow Times“, teigė, kad regionų finansinė padėtis pablogėjo dar pernai. Jo teigimu, regionų biudžetams sukaupus skolas, metų pabaigoje jos nebuvo nurašytos, kaip to tikėtasi ir kaip būdavo ankstesniais metais. Regionams buvo nurodyta kitais metais mažinti išlaidas.
