Siekdama apsaugoti žmones nuo neteisėto jų balso klonavimo ir naudojimo, grupė Seimo narių įregistravo Civilinio kodekso pataisas, kuriomis būtų įtvirtinta teisė į balsą.
Projekte numatoma, kad ši apsauga netrukdytų parodijai ir satyrai. Tačiau balso imitacija negalėtų būti naudojama taip, kad žmonės būtų suklaidinti dėl įrašo autentiškumo arba būtų pažeista asmens garbė, orumas, dalykinė reputacija ir privatus gyvenimas.
Pataisų autoriai pabrėžia, kad sparčiai vystantis dirbtinio intelekto technologijoms žmogaus balsas gali tapti dezinformacijos, sukčiavimo ar kitos neteisėtos veiklos įrankiu. Todėl, jų vertinimu, būtina iš anksto nustatyti apsaugą.
Vienas iš projekto iniciatorių, konservatorius Vytautas Kernagis, teigia, kad šiandien galima sukurti tokį dirbtinį balsą, kurį klausytojui būtų sunku atskirti nuo tikro. Jo vertinimu, valstybė turi užtikrinti, kad žmogus neprarastų savo tapatybės kontrolės, o jo balsas nebūtų naudojamas be žinios ir sutikimo.
Lietuvos politikai savo balsų registruoti neketina
Ši diskusija kilo ir po pranešimų, kad Italijos premjerė G. Meloni kaip žodinį prekių ženklą užregistravo frazę „Io sono Giorgia Meloni“ („Aš esu Džordža Meloni“).
Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius Italijos vadovės pavyzdžiu sekti neplanuoja. Vyriausybės BNS perduotame komentare aiškinama, kad prekių ženklas saugo nuo neteisėto naudojimo komercinėje veikloje, o politinės klastotės kuriamos ne prekybos tikslais. Todėl tokia priemonė žmonių nuo jų naudojimo neapsaugotų.
Vyriausybės teigimu, vien premjerui prieinama apsauga problemos neišspręstų, nes giliųjų klastočių aukomis tampa ne tik politikai, bet ir pensininkai, verslininkai bei mokytojai. Visi jie, nurodoma atsakyme, nusipelno tokios pat apsaugos.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat specialių teisinių priemonių savo balsui apsaugoti imtis neketina. Prezidentūra BNS informavo, kad šioje srityje neplanuojami jokie specialūs mechanizmai ar specifinės teisinės priemonės.
Teisinė apsauga neturėtų varžyti kūrybos
Seimo demokratė Agnė Širinskienė BNS sakė pritarianti iniciatyvai, nes technologijos jau leidžia gana tikroviškai atkurti žmogaus balsą. Pasak jos, toks atkurtas balsas gali būti panaudotas dezinformacijai ar nusikalstamai veiklai.
Politikė pažymėjo, kad visuomenė iki šiol gana aiškiai randa ribą, kai kalbama apie teisę į atvaizdą. Tačiau teisės į balsą poreikis anksčiau nebuvo toks aktualus, nes nebuvo technologijų, galinčių jį dirbtinai atkurti. Dabar tokios technologijos atsiranda, todėl, jos vertinimu, apsaugos poreikis ateityje tik didės.
A. Širinskienės nuomone, G. Meloni sprendimas rodo, kad žmogaus balsui būtina atskira teisinė priemonė, o ne šiam tikslui pritaikomi prekių ženklų apsaugos mechanizmai. Ji mano, kad reikėtų ieškoti specialiai balsui apsaugoti skirtų sprendimų, o ne naudoti tam nepritaikytus teisinius instrumentus.
Seimo narys ir operos solistas Vytautas Juozapaitis taip pat palaiko diskusiją dėl teisės į balsą. Vis dėlto jis pabrėžia, kad būtina atskirti piktybišką klastojimą nuo parodijos ir kūrybos, kai imitacija yra aiškiai atpažįstama.
Politiko teigimu, dirbtinio intelekto eroje atsiranda daug pavojų, apie kuriuos anksčiau nebuvo susimąstoma, ir žmogus gali atsidurti situacijoje, kurios net neįsivaizdavo. Jis pažymėjo, kad ši problema aktuali ir muzikos srityje.
V. Juozapaičio vertinimu, siūloma apsauga turėtų būti taikoma piktybinei klastei, tačiau neturėtų varžyti viešai prieinamos kūrybos ir parodijos.
