Šią savaitę Lenkijos mokyklose įvykusius išpuolius paskatino internete šlovinamas smurtas, o patys veiksmai buvo spontaniški, sekmadienį pareiškė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Per keturias dienas Mazovijos vaivadijoje, esančioje centrinėje Lenkijoje, užfiksuoti trys išpuoliai. Per juos vienas žmogus žuvo, o daugelis kitų, tarp jų ir vaikų, buvo sužeisti.
Iki sekmadienio ryto visoje šalyje policija sulaikė 117 asmenų. Jie buvo įtarti nešiojęsi peilius ar kitus pavojingus ginklus arba grasinę užpulti mokyklas ir bendramokslius. Iš viso pareigūnai patikrino maždaug 64 tūkst. mokyklų.
Per susitikimą su vyriausybės ir saugumo tarnybų atstovais D. Tuskas teigė, kad nėra pagrindo kalbėti apie didelę organizuotą grupę. Pasak jo, dažniausiai tai yra spontaniški veiksmai, kuriems įtakos turi internete matoma veikla.
Premjeras taip pat sakė, kad pastaraisiais metais ir mėnesiais tiek pasaulyje, tiek Lenkijoje pastebimas didesnis susižavėjimas smurtu.
Valdžia kalba apie „nihilistinį smurtą“
D. Tusko vertinimu, šie išpuoliai gali būti susiję su vadinamuoju „nihilistiniu smurtu“. Pareigūnai šį terminą taiko smurto veiksmams, kuriuos skatina nihilistinė pasaulėžiūra ir mizantropija, o ne konkretūs politiniai tikslai.
Kalbėdamas apie situaciją Lenkijoje, ministras pirmininkas nurodė, kad kai kurie sulaikytieji aktyviai reiškiasi ultradešiniųjų aplinkoje. Pareigūnai taip pat užfiksavo suintensyvėjusias nacistinio turinio paieškas internete ir didesnį susidomėjimą masiniais žudikais, internete tapusiais stabais.
D. Tuskas pabrėžė, kad Lenkija susidūrė su platesniu civilizaciniu reiškiniu. Jo teigimu, vis daugiau smurto gali pasiekti net vaikus, kurie žaidžia įprastus vaizdo žaidimus ar domisi kriminalinėmis istorijomis.
Tarptautinio kovos su terorizmu centro Hagoje vyresnysis mokslo darbuotojas Kacperas Rekawekas naujienų agentūrai AP sakė, kad dabartiniai įvykiai atrodo kaip pamėgdžiojimo scenarijus. Jo vertinimu, tai yra ilgos užpuolikų sekos dalis, besitęsianti bent nuo 2019 metų, o gal ir kelis dešimtmečius.
Mokslininkas turėjo omenyje baltųjų viršenybės šalininką Brentoną Tarrantą, kuris 2019 metais per išpuolius dviejose Kraistčerčo mečetėse Naujojoje Zelandijoje nušovė 51 musulmoną.
K. Rekawekas teigė, kad vienas iš naujausių išpuolių Lenkijoje įtariamųjų naudojo tokius pačius vaizdinius ir estetiką kaip B. Tarrantas. Todėl, jo nuomone, šie incidentai turėtų būti vertinami iš esmės teroristinio elgesio kontekste.
D. Tuskas pranešė, kad policijos patikros mokyklose bus tęsiamos ir kitą savaitę. Taip siekiama, kad apie ankstesnius išpuolius sužinoję vaikai nesugalvotų jų pamėgdžioti.
Premjeras pabrėžė, kad Lenkijos visuomenės laukia dar daug darbo. Jis išskyrė tėvų ir mokytojų vaidmenį kalbantis su vaikais apie jų patirtį internete bei aiškinant, kad susižavėjimas tokia veikla ir įsitraukimas į ją gali turėti labai neigiamų pasekmių.
Trečiadienį vienoje Mazovijos vaivadijos profesinėje mokykloje 19-metis aštriu daiktu puolė bendramokslius, mokytojus ir praeivius. Per išpuolį buvo sužeisti devyni žmonės, o užpuolikas netrukus sulaikytas netoliese.
Kitą dieną toje pačioje vaivadijoje 15-metis peiliu užpuolė žmones savo buvusioje mokykloje. Jis nužudė mokyklos valytoją ir sužeidė dar du asmenis.
Šeštadienį vienoje Varšuvos aukštojoje mokykloje 21 metų moteris sužeidė tris žmones.
Tėvų interneto grupėse ir žiniasklaidoje buvo platinami gandai, kad išpuoliai koordinuoti ir kad per vadinamąjį „kruvinąjį penktadienį“ jų gali būti daugiau. Dėl šių nuogąstavimų penktadienį visoje Lenkijoje atsargumo sumetimais atšauktos pamokos 59 mokyklose, daugiausia Mazovijos vaivadijoje.
Policija nurodė, kad tarp penktadienį sulaikytų asmenų buvo 14-metis Varšuvos gyventojas. Pas jį rastas peilis su paslėpta geležte ir 11 petardų. Taip pat sulaikytas 16-metis, į mokyklą kuprinėje atsinešęs peilį-drugelį.
