Lenkijos vidaus reikalų ministerija sekmadienį pranešė, kad policija įtaria galimus pasikėsinimus nužudyti ministrą pirmininką Donaldą Tuską ir gynybos ministrą Wladyslawą Kosiniaką-Kamyszą.
Vidaus reikalų ministras Marcin Kierwinskis ir Lenkijos žvalgybos tarnybas kuruojantis ministras Tomaszas Siemoniakas dėl šios grėsmės nurodė saugumo institucijoms imtis veiksmų.
11 val. vietos laiku, arba 12 val. Lietuvos laiku, Varšuvoje esančiame Lenkijos vidaus žvalgybos agentūros kovos su terorizmu centre turėjo susitikti policijos, Valstybės apsaugos tarnybos, atsakingos už aukšto rango pareigūnų apsaugą, ir agentūros atstovai.
Lenkijos specialiųjų tarnybų veiklą koordinuojančio ministro atstovas spaudai Jacekas Dobrzynskis naujienų agentūrai PAP sakė, kad daugiau informacijos apie praneštą grėsmę pateikti negali. Pasak jo, žiniasklaida būtų informuota tuo atveju, jei pareigūnai nuspręstų surengti spaudos konferenciją.
Vyriausybė: situacija rimta
Vyriausybės atstovas Adamas Szlapka televizijai „Polsat News“, kaip skelbia „TVP World“, teigė, kad situacija yra rimta. Jis nurodė, jog D. Tuskas apie grėsmę sužinojo sekmadienį maždaug 7 val. ryto.
Ministras pirmininkas liko Varšuvoje ir toliau vykdo oficialias pareigas. A. Szlapka taip pat sakė, kad saugumo tarnybos tiria aplinkybes, o informaciją, kurią bus galima paviešinti, ketinama pateikti iškart po pasitarimo.
J. Dobrzynskis PAP dar kartą pabrėžė negalintis atskleisti daugiau detalių apie praneštą grėsmę. Jis pakartojo, kad apie galimą spaudos konferenciją žiniasklaida būtų informuota atskirai.
Europoje daugėja nerimo dėl hibridinių atakų
Ši informacija paskelbta Europoje stiprėjant susirūpinimui dėl hibridinių atakų. „Euronews“ antradienį pranešė, kad Europos Sąjungos valstybės svarsto griežtesnius apribojimus ir papildomas Rusijos diplomatų patikras.
ES susiduriant su virtine bendram saugumui pavojų keliančių hibridinių išpuolių, kurių dalis tiesiogiai siejama su Maskva, vis daugiau dėmesio skiriama Rusijos diplomatų judėjimui ir veiklai. „Euronews“ teigimu, šis klausimas gali tapti kitu ES sankcijų etapu.
Praėjusį mėnesį Vengrija išsiuntė 10 Rusijos diplomatų, apkaltintų „nepriimtinu“ elgesiu pagal 1961 metų Vienos konvenciją. Į tai Maskva atsakė veidrodinėmis priemonėmis.
Nerimą sustiprino ir kiti incidentai: įtariamas padegimas Estijos gynybos įmonėje bei Vokietijoje, Leipcigo oro uoste, rastas nesprogęs dronas. Abu įvykiai siejami su Rusija.
Briuselyje vykstančios diskusijos tebėra ankstyvosios stadijos. Jomis tęsiamas mechanizmas, kurį ES nustatė pernai, priėmusi 19-ąjį sankcijų paketą.
Pagal šią tvarką bet kurioje ES valstybėje dirbantys Rusijos diplomatai apie planuojamą kelionę į kitą Bendrijos šalį arba tranzitą per ją privalo pranešti likus „ne vėliau kaip 24 valandoms“ iki numatyto atvykimo.
Reikalavimas taikomas visų rangų diplomatiniams ir konsuliniams darbuotojams: ambasadoriams, administraciniam, techniniam ir aptarnaujančiam personalui, taip pat jų šeimos nariams.
Valstybės narės gali pasirinkti griežtesnę tvarką ir reikalauti, kad Rusijos diplomatai gautų leidimą tranzitui. Jei toks leidimas nesuteikiamas, keliauti jiems negalima. Tačiau procedūra nėra privaloma, todėl iki šiol ją įdiegė tik dvi šalys.
Europos Komisijos atstovas spaudai pažymėjo, kad patirties taikant šią sistemą nedaug, nes ji veikia tik nuo 2026-ųjų sausio.
Diskutuodamos dėl tolesnių priemonių, ES šalys turės atsižvelgti į Vienos konvenciją. Ji diplomatijos atstovams kasdieniame darbe suteikia plačias teises ir apsaugą bei laikoma vienu svarbiausių tarptautinės teisės laimėjimų.
