Kai šluotelinės hortenzijos pradeda formuoti pirmuosius žiedynus, norisi jas papildomai patręšti, kad žiedai būtų kuo didesni. Tačiau būtent čia lengva persistengti. Gerai įsitvirtinusiam, sveikai augančiam krūmui papildomos trąšos šiuo metu nebūtinai duos naudos, o per didelis jų kiekis gali paskatinti vešlią lapiją vietoj gausesnio žydėjimo.
Prieš tręšiant verta pažvelgti į patį augalą. Tvirti nauji ūgliai, normalios spalvos lapai ir tolygus augimas paprastai nerodo skubaus maisto medžiagų trūkumo. Daug svarbiau patikrinti, ar dirva nėra perdžiūvusi – šluotelinėms hortenzijoms žiedynų formavimosi metu drėgmės trūkumas gali būti ne mažesnė problema nei nepakankama mityba.
Papildomas tręšimas labiau pagrįstas tada, kai hortenzija auga lengvoje, skurdžioje dirvoje, jos augimas akivaizdžiai silpnas arba yra kitų priežasčių manyti, kad maisto medžiagų nepakanka. Net ir tokiu atveju nereikėtų tręšti vien pagal principą „prasideda žydėjimas – vadinasi, reikia daugiau trąšų“.
Jeigu trąšos naudojamos, saugiausia vadovautis konkretaus produkto etikete. Skirtingų gamintojų NPK santykis, koncentracija ir naudojimo normos skiriasi, todėl universalaus šaukštų ar gramų kiekio vienam krūmui nėra. Granuliuotos trąšos paprastai paskleidžiamos šaknų zonoje ir po to palaistomos, o vandenyje tirpios naudojamos tiksliai pagal nurodytą skiedimą.
Prieš beriamos ar pilamos trąšos pasiekia šaknis, verta patikrinti dirvos drėgmę. Labai išdžiūvusiam augalui pirmiausia reikalingas vanduo, o ne koncentruota trąšų dozė.
Jeigu hortenzija atrodo sveika ir sparčiai auga, papildomų trąšų kiekio didinti nereikėtų. Daugiau nėra geriau: perteklinė mityba gali skatinti ilgus, minkštus ūglius, kurie prasčiau išlaiko sunkius žiedynus ir ne visada gerai pasiruošia šaltesniam sezonui.
Pageltę ar išblyškę lapai taip pat nėra automatinis signalas berti daugiau trąšų. Panašiai gali atrodyti augalas, kurio šaknys ilgai stovi per šlapioje žemėje, kenčia nuo sausros arba negali normaliai pasisavinti dirvoje esančių maisto medžiagų. Jei pakitusi lapų spalva išlieka, geriau ieškoti priežasties, o ne didinti trąšų dozę.
Koncentruotų trąšų nereikėtų matuoti „iš akies“. Per stiprus tirpalas ar per didelė granulių dozė gali pažeisti šaknis ir nepadarys žiedynų didesnių. Jei produkto etiketėje nurodyta konkreti koncentracija, jos reikia laikytis.
Mažesniam krūmui nebūtinai reikia savavališkai ruošti silpnesnį tirpalą. Trąšų koncentraciją ir naudojamą kiekį geriausia nustatyti pagal gamintojo instrukciją, nes skirtingų produktų naudojimo principai skiriasi.
Skystos ar granuliuotos trąšos – kurios geresnės?
Vandenyje tirpios trąšos patogios tuo, kad jas galima paskirstyti kartu su laistymo vandeniu. Granuliuotos trąšos patogesnės tada, kai norima maisto medžiagas paskleisti dirvos paviršiuje ir leisti joms palaipsniui patekti į šaknų zoną.
Tačiau pati trąšų forma nepasako, kuris produktas augalui geresnis. Reikia žiūrėti į jų sudėtį, veikimo principą ir gamintojo rekomenduojamą naudojimo dažnį. Dvi skirtingos skystos trąšos gali skirtis labiau nei skystas ir granuliuotas to paties tipo produktas.
Jeigu trąšos skirtos laistyti prie šaknų, jų nereikėtų specialiai purkšti ant hortenzijos lapų ar žiedynų. Netyčia patekus tirpalo ant lapijos verta vadovautis konkretaus produkto etikete, o jei joje nurodyta vengti kontakto su lapais – augalą galima nuplauti švariu vandeniu.
Žiedynų dydžio taip pat negalima priskirti vien tręšimui. Didelę įtaką turi pati veislė, ūglių stiprumas, genėjimas, saulės kiekis ir tai, ar augalui netrūksta vandens. Šluotelinės hortenzijos gali augti ir saulėtoje vietoje, tačiau tuomet dirva turi patikimai išlaikyti drėgmę.
Nereikėtų automatiškai manyti, kad visos „hortenzijų trąšos“ vienodai tiks azalijoms, rododendrams ar kitiems rūgščią dirvą mėgstantiems augalams. Šluotelinės hortenzijos gali augti įvairios reakcijos, drėgnoje ir gerai drenuojamoje dirvoje. Jei vieną produktą norima naudoti kelioms skirtingoms augalų grupėms, pirmiausia reikia patikrinti, ar gamintojas jas aiškiai nurodo etiketėje.
Ta pati taisyklė galioja ir skaičiuojant, kiek krūmų užteks patręšti viena pakuote. Tai priklauso nuo produkto koncentracijos, naudojimo normos ir augalų dydžio. Vien pakuotės svoris ar tūris nieko nepasako, kol nežinoma rekomenduojama dozė.
Žiedynams pradėjus formuotis geriausias sprendimas dažnai būna ne dar viena trąšų porcija, o paprasčiausia augalo apžiūra. Jei hortenzija stipri, lapai sveiki, o dirva pakankamai drėgna, papildomai jos „skatinti“ nebūtina. Silpniau augančiam krūmui trąšos gali padėti, tačiau tik tinkamai parinktos ir naudojamos pagal normą. Šluotelinėms hortenzijoms stabilios augimo sąlygos paprastai yra svarbesnės už bandymą kuo gausiau jas tręšti.
