Spalio 27 d. per telefoninį pokalbį su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu ir Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre Rusijos vadovas Vladimiras Putinas didžiąją laiko dalį skyrė viduramžių slavų istorijai. Apie neatidėliotinas paliaubas jis beveik nekalbėjo, nors pastaruoju metu suintensyvėjo diplomatinės pastangos užbaigti Maskvos karą Ukrainoje, pranešė „Financial Times“ (FT).
Trys su pokalbio turiniu susipažinę šaltiniai teigė, kad iš pradžių vos 30 minučių planuotas pokalbis truko apie 90 minučių. Didžiąją jo dalį V. Putinas esą skyrė ilgam pasakojimui apie Rusijos istoriją ir su ja susijusius klausimus.
Šis pokalbis įvyko prieš lapkritį Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje planuojamas trišales Ukrainos, Rusijos ir JAV taikos derybas.
Šaltinių teigimu, Ukrainos raginimai nedelsiant skelbti paliaubas beveik nebuvo aptarti. Vienas jų FT sakė, kad lyderiai net nepertraukė V. Putino kalbos, norėdami išsiaiškinti, kiek rimtai jis vertina galimo dialogo su Europa perspektyvą.
V. Putinas dažnai remiasi Ukrainos ir Rusijos istorija, kai bando pateisinti agresiją prieš Ukrainą. Tą patį jis darė ir 2024 m. per interviu su JAV laidų vedėju Tuckeriu Carlsonu.
Taikai nepasistūmėjus į priekį, Rusijos vadovas ne kartą pasaulio lyderiams dėstė savo istorijos interpretaciją. Pranešama, kad panašią paskaitą jis surengė ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui per 2025 m. rugpjūtį Aliaskoje vykusį viršūnių susitikimą. Tuomet V. Putinas esą ilgai kalbėjo apie viduramžių Rusios kunigaikščius Riuriką ir Jaroslavą Išmintingąjį bei XVII a. kazokų vadą Bohdaną Chmelnyckį.
Vakarų istorikai kritikuoja tokią praeities interpretaciją
Nors tiksli spalio 27 d. pokalbio eiga nėra žinoma, Vakarų istorikai ne kartą ginčijo V. Putino selektyvų istorinių įvykių aiškinimą ir jų iškraipymus. Jų vertinimu, tokia interpretacija naudojama Maskvos veiksmams pateisinti.
V. Putino pokalbis su abiejų Šiaurės šalių lyderiais įvyko netrukus po spalio 20 d. Osle surengto susitikimo, kuriame dalyvavo Ukrainos, Europos ir JAV pareigūnai. Vis dėlto Suomijos ir Norvegijos vadovai pabrėžė, kad spalio 27 d. kalbėdami su Rusijos lyderiu jie nekalbėjo visos Europos vardu.
Po pokalbio A. Stubbas ir J. G. Støre jo turinį aptarė su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis padėkojo už išsamų informavimą ir aktyvią paramą Ukrainos diplomatijai bei taikos pastangoms, vykdomoms kartu su partneriais.
Šiaurės šalių lyderių sprendimas kalbėtis su V. Putinu sulaukė skirtingų Europos politikų reakcijų. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen žiniasklaidai teigė skeptiškai vertinanti šį pokalbį ir pažymėjo, kad jis nebuvo suderintas su kitais partneriais.
Tuo metu Europos Komisijos atstovas spaudai „Kyiv Independent“ sakė, kad Europos Sąjunga suinteresuota užbaigti šį siaubingą karą. Jo teigimu, ES siekia ne tik karo pabaigos, bet ir teisingos bei tvarios taikos – tai esą yra jos tikslas ir pozicija vykstančiose derybose.
Aukšto rango ES pareigūnas „Kyiv Independent“ teigė, kad prieš Abu Dabyje planuojamą susitikimą reikėtų tikėtis dar vieno derybų etapo Europoje. Anksčiau prieštaringi iš Kyjivo sklindantys signalai sudarė įspūdį, jog šią savaitę Briuselyje vyks taikos derybos, tačiau vėliau paaiškėjo, kad toks susitikimas gali būti nesurengtas.
